Aktualijos

Visuomenė tapo baisių antraščių įkaite

Vakar visų didžiųjų žiniasklaidos priemonių antraštės klykte klykė apie naująjį Lietuvos rekordą – 90 naujų koronaviruso atvejų, nustatytų per balandžio 17 dieną. Šis skaičius, palyginus su per šv. Velykų laikotarpį rastais vos 9 ir 8 atvejais, atrodytų tikrai įspūdingas, tačiau yra vienas didelis „bet“.

Ir tą „bet“ norisi pavadinti nei perspaudžiant, nei sumenkinant – tiesiog eiliniu masinės žiniasklaidos noru gauti kuo daugiau klikų (paspaudimų ant nuorodos), kuo daugiau komentarų ir žiūrimumo. Žodžiu – pasipelnyti iš skaičiuoti bei kritiškai į viską pasižiūrėti pritinginčių žmonių.

Skambios antraštės – aistrų sužadinimui

O visiems tiems skambių antraščių kepėjams tikrai pavyko: tūkstančiai pasipiktinusių komentarų, tūkstančiai pasidalinimų, tūkstančiai dirstelėjimų į pačius straipsnius, siekiant juose pamatyti kažkokį detalesnį paaiškinimą. Ir, svarbiausia, tas saldus visuomenės sukiršinimas, nes juk „kalti visi, kurie per Velykas drįso išeiti į lauką“.

Paniką keliančios antraštės gali dar labiau pabloginti ir taip prastą visuomenės psichologinę būklę, tačiau jų kūrėjams tai nė motais.

Visos tos skambios antraštės – tik gudrus žaidimas skaičiais, pateikiant juos taip, kaip pačiai masinei žiniasklaidai yra patogiau. Taip, koronavirusas yra, užsikrėtusiųjų ir mirštančių yra, bet tai, kaip negražiai yra keliama baimė bei tarpusavio pyktis – jau visai kita tema, kurios galėtų nebūti, jei naujienų skelbėjai turėtų nors kiek padorumo ir galvotų ne apie reitingus, o apie patikimos, faktų nenuslepiančios informacijos skleidimą.

Rekordas, kurio iš tiesų nėra

Balandžio 17 dienos vadinamasis rekordas iš tiesų anoks rekordas. Taip, dar nebuvo tokios dienos, jog Lietuvoje per parą būtų atrasti net 90 naujų koronaviruso atvejų. Bet pateikti tokius „plikus“ skaičius – yra itin niekinga gudrybė.

Naujų atvejų kiekis smarkiai priklauso nuo paimtų mėginių kiekio.

Balandžio 17 dieną ne tik buvo atrastas rekordiškas kiekis naujų susirgimų, bet ir paimtas rekordiškas kiekis mėginių – net 5 715. Tiek mėginių Lietuvoje nebuvo paimta jokią kitą dieną. Natūralu, jog kuo daugiau žmonių ištiriama, tuo, tikėtina, daugiau koronaviruso atvejų bus randama.

Pavyzdžiui, balandžio 12 dieną visi džiaugėsi vos 9 naujais atvejais, o balandžio 13 – vos 8 naujais koronaviruso atvejais. Žinote kiek mėginių buvo paimta tomis dienomis? Balandžio 12 dieną buvo ištirtas vos 791 žmogus, o balandžio 13 – 1 187.

Kitaip tariant, naujų atvejų kiekis gan smarkiai priklauso nuo ištirtųjų kiekio. Ištirk mažiau – rasi mažiau, ištirk daugiau – rasi daugiau. Paprasta kaip du kart du.

Reali situacija parodo, jog balandžio 17 visiškai niekuo neišsiskirianti

Visus šiuos skaičius galima pateikti ir tiesiog procentais. Tuomet „rekordinė“ balandžio 17 diena išvis nebeatrodys kažkuo rekordinė. Nes net paėmus didžiausią iki šiol mėginių kiekį, net ir priskaičiavus Nemenčinės atvejus, naujų užsikrėtusiųjų buvo rasta 1,57 proc.

Tai – ne rekordas. Balandžio 8 ir 5 dienomis turėjome 1,6 proc. naujų atvejų, balandžio 6 ir 2 dienomis turėjome 1,7 proc., balandžio 4 dieną – 1,8 proc., balandžio 3 dieną net 2,5 proc., o didysis rekordas buvo balandžio 1 dieną, su 2,8 proc. naujų atvejų.

Galite tiesiog pažvelgti į šią diagramą:

Naujų užsikrėtimų procentas, apsklaičiuotas atsižvelgiant į paimtų mėginių kiekį (inforama.lt lentelė, paremta SAM duomenimis)

Be to, reikia nepamiršti ir neeilinio Nemenčinės atvejo, kuris būtent ir padidino balandžio 17 dienos skaičius. Jei atmestume jį bei Nemenčinėje paimtus mėginius, procentai būtų dar mažesni – vos 0,67 proc. Taigi, jokio rekordo nei su Nemenčinės atvejais, nei be jų.

„Įjunkite“ kritinį mąstymą

Žinoma, didžiajai žiniasklaidai tokie visiškai nesensacingi skaičiai neatneš taip trokštamo populiarumo, aršių komentarų lavinos ir žmonių noro naršyti po jų portalus, ieškant papildomo paaiškinimo. Ir žinoma benaršydami kažką ras – dar bent 20 skambių antraščių su įvairiais bauginančiais tekstais, kuriuose įrašytas tik koks nors vienas plikas faktelis.

Paklausite, o kur gi objektyvumas? Kur tinkamas visuomenės informavimas? Ogi mirė drauge su noru kuo daugiau uždirbti ir būti kuo populiaresniais. Žiniasklaida – tai tik verslo forma, kuri padarys viską, jog laimėtų jūsų dėmesį, todėl nesitikėkite, jog ji lyg šventa karvė pateiks visus faktus be jokio nutylėjimo ar pagražinimo.

Patarimas – tiesiog prisiminkite, jog visus faktus galite patikrinti patys. Skaičiai yra kur kas iškalbingesni už visas tas įspūdingas antraštes.

Autorė: redaktorė Raimonda Jonaitienė

Leave a Reply