Tribūna

Apie senus žmones ir jaunus kvailius

Kol esame jauni, nelabai susimąstome ką reiškia būti garbaus amžiaus.

Kai sulėtėja ne tik rankų ar kojų, bet ir bendrai viso mąstymo greitis. Kai vagos veide nėra tik raukymosi pasekmė. Kai žilų plaukų kupeta jau seniai išstūmė visas spalvingas sruogas.

Jauną ir pagyvenusį žmogų skiria tam tikra siena, pastatyta ne tik iš metų skirtumo, bet ir iš skirtingo žinių bagažo, laikmečio peripetijų, galų gale auklėjimo, draugų ir daug daug kitų dalykų. Tokia siena, mano manymu, yra gan natūralus reiškinys ir nereikia tikėtis, kad kažkada ji sugrius.

Tačiau noriu atkreipti dėmesį į kiek kitą dalyką. Į jaunų žmonių požiūrį, su kuriuo teko susidurti šiandien.

Važiavau troleibusu. Jame sėdėjo senyvo amžiaus vyras, kuris dėl savo veiksmų ir kalbos atrodė akivaizdžiai neadekvatus: su trumpomis pertraukomis lingavo, čeksėjo liežuviu, intensyviai mirksėjo, šypsojosi vis kažką šūktelėdamas visiems keleiviams ir t.t. Jis nebuvo piktybinis, nebuvo ir visiškai nesigaudantis aplinkoje, tačiau visgi kažkas jam buvo negerai.

Kitoje stotelėje įlipę jaunuoliai, kurie atsisėdo netoli nuo šio senolio, pradėdavo juoktis kiekvieną sykį, kai vyriškis kažką šūktelėdavo. Panašiai į jo elgesį reagavo ir jauna mergina, sėdinti su vaikinu. Visiems jiems buvo ne daugiau nei 25, gal dar mažiau ir visi jie žvygaudami linksminosi iš senyvo amžiaus žmogaus, kuriam, deja, nepasisekė nugyventi savo gyvenimo visiškai blaiviu protu.

Taip, vyriškis tikrai atrodė keistai. Tačiau didieji kvailiai ir proto neturėtojai, mano nuomone, yra būtent tie jaunuoliai, drįsę tyčiotis iš senolio. Kas čia tokio juokingo? Ar jie lygiai taip pat juoktųsi iš žmogaus be kojų, sėdinčio neįgaliojo vežimėlyje? O gal taip pat žvygautų ir spoksodami į dauno sindromu sergantį vaiką? Arba į nelaimėlį, kurio veidas po nelaimingo atsitikimo būtų apdegęs? Ir t.t., ir pan.

Paradoksalu, kad šiuo atveju protingesniais save laikę jaunuoliai buvo kaip tik visiški kvailiai. Ir ne šiaip kokie, o šlykštūs, nepagarbūs kvailiai. Man labai gaila, kad jaunuoliai, augantys XXI amžiuje, dar nesugeba protauti ir atjausti. Kas žino – gal po 60 metų jie patys važiuos troleibusu ir elgsis lygiai taip pat, kaip tas senolis…

Labai tikiuosi, kad daugiau neteks matyti tokios situacijos. Nors tenka pripažinti, kad nepagarbą senyvo amžiaus žmonėms jaunimas rodo dažnai: nuo išsikėtojimo ant autobuso sėdynių, neužleidžiant vietos vos paeinančiam senukui iki keiksnojimo ir raginimo, jei koks senyvo amžiaus žmogus lėčiau lipa iš autobuso/lėčiau susimoka prie kasos ir pan. Jaunimui trūksta elementaraus pakantumo ir gebėjimo pamąstyti apie savo žodžius ir veiksmus prieš juos padarant.

Labai labai gaila, kad yra būtent taip, todėl linkiu sustoti ir pamąstyti prieš darant tam tikrus dalykus. O ypač, prieš juokiantis iš kito žmogaus…

Parašykite komentarą