Aktualijos

Įstatyme įtvirtintos platesnės teisėjų imuniteto ribos nei numato Konstitucija

Teismų įstatyme numatytos teisėjų neliečiamybės ribos yra platesnės nei numato Konstitucija, todėl jai prieštarauja, pirmadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).

Anot KT, negali būti sudaryta prielaidų teisėjui išvengti baudžiamosios ar kitos teisinės atsakomybės už nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus.

Konstitucinio Teismo teigimu, teisėjų imunitetas nėra savitikslis, jis reikalingas, kad būtų užtikrintas teisingumo vykdymas.

„Teisėjų imunitetas nėra įtvirtintas tam, kad būtų sudarytos prielaidos teisėjui išvengti atsakomybės už nusikalstamas veikas“, – pirmadienį sakė KT pirmininkas Dainius Žalimas.

Dėl teisėjų imuniteto ribų į  KT pernai gruodį kreipėsi Seimas. Parlamentarai taip reagavo į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad atliekant kratą pas teisėją ir asmens kratą būtinas Seimo, o tarp Seimo sesijų – prezidento sutikimas, nes krata suvaržo asmens laisvę.

Aukščiausiasis Teismas savo sprendimą grindė Konstitucija, kuri draudžia be Seimo ar prezidento sutikimo varžyti teisėjų laisvę, ir Teismų įstatymu, kuris detalizuoja draudimą atlikti kratą pas teisėjus.

Kreipimąsi parengę Seimo nariai teigia, kad ribojimai atlikti kratą pas teisėjus turėtų būti vertinami kaip nepagrįsta privilegija, kuri trukdo tirti nusikaltimus.

Bylą dėl teisėjų imuniteto Konstitucinis Teismas nagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Ginčijamas įstatymas dabar draudžia be Seimo ar prezidento leidimo įeiti į teisėjo gyvenamąsias ar tarnybines patalpas, daryti ten arba teisėjo automobilyje apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį. 

Autorė Jūratė Skėrytė

Naujienų agentūros BNS informacija

„Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama“.

Leave a Reply