Ekonomika

Kitoks „šešėlis“: nematoma mamų ekonomika

Savo knygoje „Ekonomikos atpirkimas“ Etikos ir viešosios politikos centro mokslinis bendradarbis Džonas Muelleris, anksčiau ekonomikos klausimais konsultavęs daugelį Fortune 500 įmonių, aprašo kaip mes nepaisome ketvirtosios ekonomikos „kolonos“ – savanoriško perskirstymo. […]

Firmos, šeimós ar asmens pajamų paskirstymas gali daug prisidėti prie jų ekonominės gerovės.  […]  Pavyzdžiui, tinkamu metu suteikta labdara gali iš esmės pakeisti stokojančio žmogaus gyvenimą.  Taupydami pinigus vaiko studijoms taip pat užsiimame savanorišku perskirstymu arba tiesiog dovana.  Tokių pavyzdžių be galo daug.

Kalbant apie šeimą, mamos auginančios vaikus visą laiką užsiima dovanojimu ir, pasak Nobelio premijos laureato Gary‘io Beckerio, daugiau prisideda prie ekonominio augimo nei jų vyrų veikla darbo rinkoje. Mama turi neakivaizdų, bet galingą poveikį vyro uždirbtų pinigų panaudojimui.  Jos protingas planavimas leidžia maksimizuoti vyro algos teikiamą naudą […]  Koks konkrečiai yra mamų indėlis?

Į šį klausimą atsakyti leidžia mano kolegės iš Amerikos katalikų universiteto, dr. Sofijos Aguirre tyrimai.  Išstudijavusi daugybę federalinių ekonomikos apžvalgų (federal economic surveys) ji įtikinamai parodė, kad išeidama į darbo rinką mama privalo uždirbti įspūdingą atlyginimą, kad kompensuotų prarandamą „auginančio perskirstymo“ efektą bei atpirktų kaštus, susijusius su įsiliejimu į rinką (aprangos, transporto, mokesčių, vaikų priežiūros ir kt.). Pasak dr. S. Aguirre:

„Mūsų tyrimas rodo, kad [antrojo atlyginimo gavėjo] neto pajamos [vidutiniškai] neturi reikšmingo ekonominio poveikio [šeimos gerovei].  Dar daugiau, randame, kad mažiau išsilavinusių ir mažiau uždirbančių antrojo atlyginimo gavėjų pajamų indėlis į bendras namų ūkio pajamas tikėtina bus nulinis arba neigiamas“.

Kitaip tariat, dirbančių mamų neto indėlis į šeimos pajamas yra neypatingas, nebent jos yra labai išsilavinusios ir daug uždirbančios (prieš 10 metų, kai buvo atlikta dr. S. Aguirre studija, toks uždarbis turėjo siekti bent 100000 JAV dolerių).  Nors tokie rezultatai gali daug ką nuliūdinti, žiūrint kitu kampu, yra pagrindo džiaugtis.

Augindama vaikus mama turi reikšmingą teigiamą poveikį ekonomikai, maksimizuodama vyro uždirbamų pinigų naudą.  Visa tai dar neapima didžiulės psichologinės, lavinamosios ir socialinės naudos, kurią jos artumas suteikia vaikams (ir kuri buvo Gary‘io Beckerio pastebėjimo apie daug didesnį mamos, nei vyro indėlį į ekonomiką pagrindu […]).

Neseniai vykusioje konferencijoje, kur Dž. Muelleris pristatinėjo „Ekonomikos atpirkimą“, paklausiau jo kokios ekonominės vertės nepastebime, ignoruodami savanoriško perskirstymo (apimančio ir mamų darbą namuose) indėlį?  Jo atsakymas: „50 procentų“.  Tai yra pusė mūsų BVP. Dž. Muellerio ir S. Aguirre analizės, žvelgiančios į šį klausimą iš skirtingų perspektyvų, vis dėlto prieina prie tos pačios išvados: mamos praktiškai gali padvigubinti vyrų uždarbio vertę!

[…] Nenuostabu, kad ekonomika kartais vadinama niūriuoju mokslu (dismal science), jeigu ji nepastebi 50 procentų savo tyrimo objekto, ignoruodama pačią esminę meilės šeimoje dovaną.  Vis dėlto, su tokiais tvirtais pirminiais įrodymais atsiranda vilties, kad ir ekonomistai, politikai, investuotojai ir bankininkai vieną dieną ims adekvačiai vertinti didžiulę mamų namie sukuriamą vertę.

Šaltinis: y-news.lt

Parašykite komentarą