Aktualijos

JT ataskaita: pandemija virsta vaikų teisių krize

Vaikai kol kas išvengia sunkiausių COVID-19 simptomų, bet socialinis ir ekonominis pandemijos poveikis „potencialiai yra katastrofiškas milijonams vaikų“, sakoma ketvirtadienį pristatytoje Jungtinių Tautų ataskaitoje.

Joje nurodoma, kad COVID-19 pandemijos padariniai virsta „platesne vaikų teisių krize“.

„Veikiami visi, visokio amžiaus vaikai visose šalyse, – sakoma ataskaitoje. – Tačiau kai kuriems vaikams likimo valia teks didžiausia kaina.“

Itin nukentės vaikai, gyvenantys lūšnynuose, pabėgėlių ir perkeltų asmenų stovyklose, konfliktų zonose, institucijose ir sulaikytųjų centuose, taip pat neįgalūs vaikai, pažymima ataskaitoje.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) pristatydamas ataskaitą vaizdo pareiškime paragino šeimas bei lyderius „apsaugoti mūsų vaikus“.

Pasak JT vadovo, COVID-19 „visiškai apverčia“ vaikų gyvenimus. Jis atkreipė dėmesį, kad į mokyklas neina kone visi moksleiviai, kad karantino metu šeimose didėja streso lygis ir kad sumažėjusios pajamos tikriausiai privers neturtingas šeimas mažinti išlaidas sveikatos apsaugai ir maistui, o tai „ypač paveiks vaikus“.

A. Guterreso teigimu, įsibėgėjanti pasaulinė recesija, sukelta pandemijos, ir priemonės jai švelninti gali nulemti „šimtus tūkstančių papildomų vaikų mirčių 2020 metais“.

„Tai iš esmės per vienus metus panaikintų pastarųjų dvejų ar trejų metų pažangą mažinant vaikų mirtingumą“, – sakoma JT ataskaitoje.

Tikėtinas papildomų vaikų mirčių skaičius apskaičiuotas remiantis trijų ekonomistų – Sarah Baird (Saros Berd), Jedo Friedmano (Džedo Fridmano) ir Norberto Schady (Norberto Šadžio) – 2011 metų straipsniu apie „pajamų šoko“, tokio kaip recesija, poveikį vaikų mirtingumui.

JT ragina vyriausybes ir donorus teikti prioritetą visų vaikų švietimui ir ypatingą prioritetą – pažeidžiamiausiems vaikams: tiems, kurie yra konfliktų zonose ir pabėgėlių stovyklose, kurie buvo priversti palikti savo namus ar yra neįgalūs. Vyriausybės ir donorai taip pat raginami teikti ekonominę pagalbą mažas pajamas gaunančioms šeimoms.

Ataskaitoje nurodoma, kad 188 valstybės uždarė mokyklas ir tai paveikė daugiau kaip 1,5 mlrd. vaikų ir jaunuolių. Beveik 369 mln. vaikų 143 valstybėse, kuriems yra labai svarbus kasdienis maitinimas mokykloje, dabar maisto turi ieškoti kitur.

A. Guterresas sakė, kad nors kai kurios mokyklos organizuoja nuotolinį mokymą, interneto neturintys arba šalyse, kur internetas lėtas ir brangus, gyvenantys vaikai yra itin nepalankioje padėtyje.

Pažymėjęs, kad vaikai yra ir smurto šeimoje aukos, ir liudininkai, JT vadovas sakė, kad „uždarius mokyklas trūksta svarbaus ankstyvo perspėjimo mechanizmo“.

Redaktorius Raimondas Čiuplys

Naujienų agentūros BNS informacija

„Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama“.

Parašykite komentarą