Psichologija

Ar verta kelti naujametinius tikslus?

Kaip daugeliui, Naujųjų metų tikslai man kelia sumišusius jausmus. Viena vertus, kadangi esu A tipo asmenybė, agresyvi, energinga ir versli, mintis susidaryti beveik neįmanomų įgyvendinti tikslų sąrašą – pavyzdžiui, numesti 15 kilogramų, niekada neprarasti kantrybės arba išmokti kinų kalbą – atrodo patraukli ir, suprantama, provokuojanti pabandyti. Kita vertus, atsižvelgiant į žmonijos polinkį susimauti, kartais kaip tuščias laiko gaišimas rodosi ir pats tų tikslų galvojimas, ką jau kalbėti apie pastangas juos įgyvendinti. Vis dėlto, tarp sėkmės viršukalnės ir nusivylimo slėnio plyti derlingos galimybės žemės – svarbu jomis judėti mažais žingsneliais.

Išsikelti tikslų nėra blogai. Kartais naujamečių tikslų priešininkai elgiasi taip, tarsi viskas būtų nesąmonės. Iš tikrųjų taip nėra. Labai sunku ką nors užbaigti, jeigu net nežinai, ko sieki. Žmonės kelia tikslus kasdien – reikia nueiti į darbą, pasikloti lovą, tris kartus pavalgyti. Ir visi su tuo sutinka. Iš tikrųjų pats tikslų numatymas – ne bėda, tik tiek, kad dauguma žmonių linkę išsikelti per ambicingų tikslų ir nori pasiekti visko iškart.

Taigi, užuot pasiryžę mesti rūkyti, atsisakyti kofeino ir niekada nepykti ant sutuoktinio ar ant vaikų, geriau sumanytų tikslų siekite etapais – mažinkite kofeino arba cigarečių, imkitės paprasto būdo (mano sūnaus mėgiamiausio) mažiau pykti, kai kas nors nevyksta taip, kaip suplanuota, suskaičiuodami iki dešimties. („Mama, jei tikrai labai pyksti, suskaičiuok iki 100“, – dažnai priduria sūnus.)

Kai kurie žmonės išties altruistiški, ir jiems nepakanka su jų pačių gerove susijusių tikslų; jie siekia ugdyti dorybes ir paliepia sau „būti geriems“ arba „rūpintis vargšais“. Kad ir kaip altruistiška ir geranoriška būtų numatyti tokius dorybingus tikslus, jų įgyvendinti turbūt irgi  nepavyks. Kodėl? Pirma, tokie tikslai yra neapibrėžti, labai platūs. Antra, jie prieštarauja savanaudžių ir linkusių viską griauti žmonių prigimčiai. (Štai kodėl niekam niekada nereikėjo mokyti mažylių peštis, slėpti savo žaisliukų ar grobti skanėstų.)

Kita vertus, žmonijai tikrai nepakenktų daugiau žmonių, norinčių daryti gera, o ne bloga. Kaip ir kalbant apie sveikatinimosi tikslus, galimybės „būti geriems“ ar „rūpintis vargšais“ išaugs, jeigu tuos tikslus konkretizuosime; pavyzdžiui, užsiregistruokite savanoriškai padirbėti vietiniame „Carite“, susitarkite nukasti nuo kaimynės našlės namo durų sniegą, kai prisninga. Ar šie tikslai labai dorybingi? Nežinau. Bet tikrai niekam nepakenks jei aplinkiniams duosime šiek tiek meilės.

Iš tikrųjų mes negalime įsiūbuoti pasaulinių pokyčių, negalime numatyti ateities, negalime užkirsti kelio tragedijoms; tegalime kontroliuoti savo elgesį ir reakciją į sunkmečius. Kad ir kaip vilsimės, kad nauji metai bus geresni nei praėję, taip gali ir nebūti. Naujaisiais metais gali būti dvigubai daugiau krizių, dar didesnių branduolinio karo grėsmių ar daugiau terorizmo. Gal kiekvienas individualiai ir negalėsime to sustabdyti ar padėti išvengti, bet galime pasiryžti ugdyti atitinkamas charakterio savybes ir tvirtybę, kad būtų lengviau pakelti nusivylimą ar nelaimę.

Taigi užuot apsisprendę išsikelti tikslų ar tikėjęsi geresnių metų, pamąstykime, kaip – konkrečiais žingsniais – tobulinti savo asmenybę ir charakterio savybes, padėsiančias adaptuotis, įveikti ar dorotis su gerais ir blogais laikais. Gal tai ir nėra tipiškas naujametis siekis, bet toks tikslas gali teigiamai paveikti visą mūsų gyvenimą.

Vertė: y-news.lt

Leave a Reply