Aktualijos

Sociologė: jaunimą politika sudomino Facebookas

„Pastaraisiais metais daugelyje pasaulio šalių yra pastebimas sumažėjęs piliečių pasitikėjimas politinėmis institucijomis bei dalyvavimas politiniuose veiksmuose. Lietuvių, ypač jaunų, susidomėjimas šia sritimi dar mažesnis“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros docentė Jūratė Imbrasaitė. Pasak jos, per pastarąjį dešimtmetį jaunimo dalyvavimas išaugo tik individualiuose politiniuose veiksmuose, pvz. rinkimuose. Tačiau jaunų žmonių įsitraukimas į kolektyvinius politinius veiksmus išliko beveik nepakitęs.

Jaunimas visose šalyse politika domisi mažiau negu vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonės. Docentės teigimu, taip yra todėl, kad jaunesniems aktualūs kiti dalykai: įsitvirtinimas darbo rinkoje, šeimos kūrimas. Politika artimesnė vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms, nes šiuo gyvenimo laikotarpiu aktualesnėmis tampa valstybės teikiamos viešosios paslaugos bei socialinės garantijos.

Vis dėlto J. Imbrasaitė patikslina, kad per praėjusį dešitmtmetį pastebimai išaugo jaunų žmonių domėjimasis politika ir pasitikėjimas valdžios institucijomis: vyriausybe ir Seimu. Pavyzdžiui, 2008 m. domėjimasis politika tesiekė 16,1 proc., o 2017 m. jis buvo paaugęs iki 25,4 proc.

Šaltinis: vdu.lt

Jauni žmonės taip pat optimistiškiau vertina demokratiją nei vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonės. „Ateina karta, kuri jau nėra mačiusi komunistinės sistemos, demokratija jiems atrodo kaip savaime suprantamas dalykas“, – sako VDU dėstytoja.

Socialinių tinklų poveikis rinkimams

Paskutiniuose Seimo rinkimuose jaunimo įsitraukimas išaugo ir didžiausią poveikį tam turėjo socialiniai tinklai. „Čia pasidarbavo „Facebook“, – teigia sociologė J. Imbrasaitė ir priduria, kad kai kurie studentai nurodė, jog politika susidomėjo būtent per praėjusius Seimo rinkimus, nes juos sudomino ir įtraukė konkretaus politiko talpinimų žinučių ir komentarų stilius socialiniame tinkle „Facebook“.

„Tie, kurie moka šmaikščiai pasišaipyti iš konkurentų politikoje, kelia daug vaizdinės medžiagos į socialines medijas, gali sudominti jaunus žmones“, – įžvalgomis dalinasi VDU docentė. „Beje, dalyvauti 2016 m. Seimo rinkimuose ragino daug žinomų pramogų pasaulio atstovų, o tai taip pat turėjo įtakos jaunų žmonių įsitraukimui į rinkimus“, – sako J. Imbrasaitė.

Paklausta, kokio jaunų žmonių įsitraukimo reikėtų tikėtis šiais metais, VDU sociologė nurodo, kad itin didelio jaunų žmonių dalyvavimo augimo tikėtis nereikėtų, nes politika kol kas nėra svarbi jaunų lietuvių gyvenimo sritis.  Europos vertybių tyrimo duomenimis, 2017-aisiais tik 17,6 proc. jaunimo Lietuvoje nurodė, kad politika jų gyvenime yra svarbi arba labai svarbi. Prieš devynerius metus tokių jaunuolių buvo dar mažiau – vos 13,7 proc.

Elitinė demokratija

VDU Sociologijos katedros docentė sako, jog Lietuvai būdinga elitinė, o ne dalyvaujanti demokratija. Žmonių vaidmuo dažniausiai pasireiškia tik rinkimuose, balsuojant už vienų ar kitų partijų atstovus. Vėliau piliečiai praranda savo vaidmenį iki kitų rinkimų, o jiems atstovauti turėtų išrinkti atstovai. Elitinės demokratijos atveju, laikotarpiu tarp rinkimų piliečiai praktiškai nekontroliuoja savo išrinktų politikų, o tai sudaro sąlygas nesiekti bendruomeninio gėrio ir nepaisyti piliečių interesų.

„Būdingas elitinės demokratijos bruožas yra  žemas visuomenės politinių žinių lygis. Žmonėms sunku kontroliuoti politikus, jeigu jie neturi pakankamai žinių apie demokratinio žaidimo taisykles. Lietuvoje demokratija vis dar tebesiejama su ekonomine gerove ir socialinėmis garantijomis, o žmonių ar bendruomenių piliečių dalyvavimas sprendžiant jiems aktualius klausimus daugeliu atvejų nėra laikomas būtinu ir vienu iš svarbiausių dalykų“, – apgailestauja VDU Sociologijos katedros docentė J. Imbrasaitė.

Šaltinis: y-news.lt

Advertisements

Parašykite komentarą