Politika

„Geltonosios liemenės“ Lietuvoje: būti ar pūti?

Turbūt jau daugelis žmonių žino apie „geltonųjų liemenių“ neformalų judėjimą Prancūzijoje. Šis protesto judėjimas jau tuoj skaičiuos vienerius metus.

Pirmoji Prancūzijos „geltonųjų liemenių“ protesto akcija įvyko 2018 metų lapkričio 17 dieną, po to, kai peticija prieš kuro kainų pakėlimą surinko daugiau nei milijoną parašų. Į protestą (kelių blokadą) žmonės buvo pakviesti per Facebook. Taip ir prasidėjo turbūt didžiausias šių laikų liaudies protestas Europoje. Jis vyksta iki dabar.

„Geltonųjų liemenių“ užuomazgos Lietuvoje

Reikia paminėti, jog „geltonųjų liemenių“ idėja paplito už Prancūzijos ribų. Vienokį ar kitokį tokios pakraipos protestą bandė įgyvendinti gal dvidešimtyje valstybių. Lietuva irgi bando neatsilikti.

Lietuvos „geltonųjų liemenių“ Facebook grupė įkurta dar 2018 metų gruodžio 11 dieną, bet pirmuosius aktyvumo ženklus pradėjo rodyti tik šių metų spalį.

Pripažinsiu, kad grupės veiklą stebėjau su nuostaba ir dideliu skepticizmu. Grupė išaugo iki 5000+ narių. Nevyko jokių aiškių siūlymų, o tik kvailoki pasisakymai apie smurtą, molotovo kokteilius bei riaušes.

Nieko nuostabaus, jog grupės administratorius sulaukė policijos vizito (kaip pats teigė) ir labai greitai nurimo. Perdavė grupę kitam žmogui, o jis ją užslaptino ir išjungė nuo galimybės diskutuoti.

Kaip BNS sakė Vilniaus policijos atstovė spaudai Julija Samorokovskaja, reaguodama į pranešimus, kvietusius į protestą prie Seimo antradienį, 16 val., policija įspėjo du asmenis.

„Policija stebi socialinius tinklus, pareigūnai matė tą įrašą, rado to renginio organizatorius ir oficialiai įteikė jiems įspėjimą, kadangi planuojamas renginys nederintas laikantis visų teisės aktų – nei su savivaldybe, nei su policija“, – BNS sakė policijos atstovė.

Ypač įdomiai skamba toks teiginys: „Pasak Policijos departamento, asmenys įspėti „dėl neleistino, priešingo visuomenės interesams elgesio“.“

Tad tema ar funkcionuos vienos ar kitos formos geltonųjų liemenių judėjimas Lietuvoje, pakibo ore.

Pokštas ar žaidimas?

Tiesa, reikia paminėti, jog spalio 15 dieną turėjo vykti protestas prie Seimo, į kurį nebuvo gauta leidimo (o gal jo ir neprašė?) ir jis patyrė fiasko. Į jį atvyko gal 15 žmonių. Vaizdo įrašą galite pažiūrėti čia.

Stebint tokį žaidimą protestais Lietuvoje kirba tik dvi mintys. Arba protestuoti linkę tik nemąstantys žmonės, kurie daro viską, jog nepavyktų. Arba čia kažkoks internetinių „trolių“ žaidimas/pokštas.

Rašyti viešai apie smurtą yra kvaila. Lietuvos internetinė erdvė atidžiai stebima jėgos struktūrų. Tuo tarpu teismai patenkina net 96% prokurorų užklausų dėl telefoninių pokalbių pasiklausymų. Pvz., 2014 metais tokių prašymų buvo 10 272.

Reikia turėti omenyje, jog tie 10 000 iš tiesų tampa daug didesniu skaičiumi, nes pasiklausomas žmogus, tikėtina, bendrauja ne su vienu asmeniu. Tad pasiklausomų asmenų skaičius stipriai išsipučia.

Prancūzų reikalavimai

Kliūna ir nesugebėjimas aiškiai formuluoti reikalavimus. Pavyzdžiui, Prancūzijos „geltonosios liemenės“, nors ir pradėjo savo protestą kaip atsaką į kylančius mokesčius bei kuro kainas, vėliau suformavo gan plačią programą. Pateikiu jų reikalavimų sąrašą:

„Geltonųjų liemenių“ reikalavimai

Ekonomika ir darbas
1. Sušaukti visaliaudinį susirinkimą mokesčių reformos klausimu. Įstatymais uždrausti mokesčius, viršijančius 25 proc. piliečio turto.
2. Nedelsiant padidinti 40 proc. minimalią algą, pensijas ir pragyvenimo minimumą.
3. Nedelsiant sukurti naujas darbo vietas sveikatos apsaugos, švietimo, visuomeninio transporto, teisėtvarkos ir t.t. srityse, kad būtų užtikrintas reikiamas visų infrastruktūrų funkcionavimas.
4. Nedelsiant pradėti 5 milijonų nebrangių būsto vienetų statybą, tokiu būdu sumažinant nuomos kainas, hipoteką ir sukuriant darbo vietas statybos srityje. Griežtai bausti merijas ir apskrities administracijas, kurios palieka benamius po atviru dangumi.
5. Sumažinti bankų dydį ir padalinti bankų monopolijas, tuo pačiu apsaugoti finansinį sektorių nuo krizės. Uždrausti bankams su indėliais spekuliuoti biržose. Uždrausti „gelbėti“ nelikvidžius bankus mokesčių mokėtojų pinigais.
6. Anuliuoti vidaus skolą kaip fikciją. Tokios skolos nėra, ji jau buvo išmokėta daugybę kartų iš eilės.
Politika
7. Su liaudies parama perrašyti Konstituciją įtvirtinant joje visišką liaudies valdžią. Įteisinti bendrus referendumus, kurie kyla liaudies iniciatyva.
8. Uždrausti lobizmą ir įtakos schemas. Iki gyvos galvos uždrausti žmonėms, turintiems teistumą, užimti rinkimines pareigybes. Uždrausti užimti kelias rinkimines pareigybes tuo pačiu metu.
9. Frexit. Išeiti iš ES, sugrąžinti mūsų politinį, finansinį ir ekonominį suverenitetą (tokia buvo žmonių valia 2005 m. referendume). Atkurti mūsų valiutą, išeinant iš Lisabonos sutarties. Vien tai mums sutaupys 50 milijardų eurų per metus.
10. Sustabdyti bėgimą nuo mokesčių. Grąžinti 80 milijardų eurų, kuriuos 40 stambiausių kompanijų skolingos valstybei, kuri neskuba pareikalauti jų atgal.
11. Nedelsiant sustabdyti tolesnę privatizaciją ir grąžinti valstybinėn nuosavybėn privatizuotą turtą: oro uostus, geležinkelius, autostradas, stovėjimo aikšteles…
12. Nedelsiant pašalinti iš kelių radarus ir stop-kameras. Jie nesustabdo eismo įvykių ir yra ne kas kita, kaip paslėptas mokestis.
13. Nacionalinė švietimo sistema – pašalinti ideologiją iš švietimo ir kritiškai peržiūrėti destruktyvias ir diskredituotas mokymo metodikas.
14. Teisingumo srityje – padidinti biudžetą keturis kartus. Įrašyti įstatymuose didžiausią galimą laukimo laiką atliekant juridines procedūras. Supaprastinti teismų sistemą. Padaryti teisingumą nemokamu ir visiems prieinamu.
15. Žiniasklaida. Padalinti žiniasklaidos monopolijas, pašalinti favoritizmą tarp žiniasklaidos ir politikų. Padaryti žiniasklaidą visiems prieinama ir garantuoti nuomonių įvairovę. Uždrausti redaktoriaus propagandą. Nutraukti žiniasklaidos subsidijavimą – 2 milijardai per metus. Nutraukti nuolaidžiavimą žurnalistams mokesčių srityje.
16. Garantuoti pilietines laisves. Konstituciškai uždrausti kištis valstybei į švietimo, sveikatos apsaugos ir šeimos instituto reikalus.
Gamta ir sveikata
17. Įstatymiškai įpareigoti technikos gamintojus padidinti galiojimo laiką 10 metų mažiausiai. Įpareigoti juos turėti atsargines dalis.
18. Taip greitai, kaip tik įmanoma, uždrausti plastikinės taros ir panašių pakuočių, teršiančių gamtą, gamybą ir apyvartą.
19. Apriboti farmacijos kampanijų įtaką sveikatos apsaugos sistemai. Surengti visaliaudinį suvažiavimą dėl sveikatos apsaugos reformos.
20. Žemės ūkis. Uždrausti GMO, pesticidus, kurie įtariami sukeliant vėžinius susirgimus ir endokrininės sistemos patologiją.
21. Iš naujo industrializuoti šalį, atsisakyti importo, kuris daro didžiausią žalą gamtai.
Geopolitika
22. Nedelsiant išeiti iš NATO. Įstatymiškai uždrausti naudoti Prancūzijos pajėgas agresijose.
23. Prancūzijos ir Afrikos santykiai. Nutraukti plėšikavimo politiką, karinį ir politinį kyšimąsi. Atimti iš diktatorių pinigus ir nuosavybę, kurią jie nesąžiningai įsigijo, ir atiduoti Afrikos liaudžiai. Nedelsiant grąžinti namo Prancūzijos pajėgas.
24. Sustabdyti imigrantų antplūdį – mes neturim lėšų nei juos priimti, nei integruoti. Šis antplūdis sukėlė mūsų šalyje gilią krizę, kuri kelia grėsmę mūsų išgyvenimui.
25. Užsienio politikoje – išskirtinė pagarba tarptautinei teisei ir pasirašytoms sutartims.

Ar Lietuvoje yra žmonių pajėgiančių paruošti tokią programą? Manau, jog taip. Ar Lietuvoje socialinė padėtis yra geresnė už Prancūzijos, kuri jau metai laiko kaip protestuoja? Tikrai ne.

Kokia galima Lietuvos „geltonųjų liemenių“ ateitis?

Lietuvos „geltonosios liemenės“ gali ir turi tapti gan plačiu socialiniu judėjimu, kuris apjungtų įvairias socialines grupes žmonių. Tiek besiruošiančius streikuoti mokytojus, tiek ir policijos pareigūnus.

Lietuvos „geltonųjų liemenių“ judėjimas gali formuotis aplink tris (pradžiai) kertinius klausimus:
1. Darbo atlygis. Jo augimas bei kasmetinis indeksavimas bent +3% negu tais metais augs infliacija.
2. Darbo sąlygos. Darbo dienos trumpinimas nuo 8 iki 6 valandų darbo dienos paliekant 8 valandų darbo užmokestį bei jį didinant atsižvelgiant į pirmu klausimu iškeltus reikalavimus.
3. Daugiau demokratijos. Leidimų panaikinimas norint surengti protestą.

Kategoriškai viešojoje erdvėje negalima minėti smurtinių veiksmų. Tuo labiau, jog jie neefektyvūs ir tik silpnintų potencialų judėjimą. Yra daug puikių nesmurtinio pasipriešinimo technologijų, kurios puikiai veikia. Tad rekomenduojama pradžiai susipažinti su Gene Sharp darbais.

Gene Sharpas „Pilietinė gynyba“

inforama.lt

Parašykite komentarą