Aktualijos

Buvęs JAV karys prisiėmė atsakomybę už mėginimą įvykdyti perversmą Venesueloje

Buvęs JAV specialiųjų pajėgų narys prisiėmė atsakomybę už sekmadienį surengtą nesėkmingą reidą, per kurį mėginta nuversti Venesuelos prezidentą Nicolas Maduro (Nikolą Madurą), per kurį, kaip kaip praneša Karakaso vyriausybė, žuvo aštuoni žmonės.

Buvusio amerikiečio kariškio Jordano Goudreau (Džordano Gudro) komentarai per interviu vienai į užsienį pasitraukusiai venesueliečių žurnalistei vainikavo keistą dieną, prasidėjusią nuo pranešimų apie paryčiais surengtą jūrų atplaukusio būrio operaciją netoli budriai saugomos Venesuelos sostinės.

Naujienų agentūros AP penktadienį paskelbtas tyrimas rodo, kad J. Goudreau bendradarbiavo su vienu Venesuelos dimisijos generolu, kuriam Jungtinėse Valstijose dabar yra iškelti kaltinimai dėl narkotikų kontrabandos, kad apmokytų dešimtis iš Venesuelos pajėgų dezertyravusių karių slaptose stovyklose kaimyninėje Kolumbijoje. Jie buvo užsibrėžę surengti reidą Venesueloje ir areštuoti N. Maduro.

Tačiau nuo pat pradžių ši „kariauna“ nesulaukė tinkamo finansavimo ir JAV vyriausybės palaikymo, todėl beveik nebuvo vilčių įveikti gerai aprūpintas, nors galimai demoralizuotas N. Maduro ginkluotąsias pajėgas. Be to, į sąmokslininkų gretas veikiausiai buvo prasiskverbę Kubos remiamo plataus N. Maduro žvalgybos tinklo agentų.

Tiek J. Goudreau, tiek buvęs Venesuelos kariuomenės kapitonas Javieras Nieto (Chavjeras Njetas) sekmadienį atsisakė kalbėtis su AP, susisiekusia su šiais žmonėmis, kai jiedu iš nežinomos vietos paskelbė vaizdo įrašą, kuriame teigė pradėję prieš N. Maduro nukreiptą pučą, pavadintą operacija „Gedeon“. Abu šie vyrai gyvena Floridoje.

„Drąsus amfibinis reidas buvo pradėtas nuo sienos su Kolumbija giliai į Karakaso širdį“, – minėtame vaizdo įraše sakė J. Goudreau, stovėjęs greta J. Nieto. Pastarasis dėvėjo neperšaunamą liemenę, o jam prie peties buvo pritvirtinta suvyniota Venesuelos vėliava.

„Mūsų daliniai buvo suaktyvinti Venesuelos pietuose, vakaruose ir rytuose“, – pridūrė jie.

J. Goudreau sakė, kad 60 žmonių tebėra Venesueloje ir kaunasi vadovaujami Venesuelos nacionalinės gvardijos kapitono Antonio Sequeos (Antonijaus Sekėjos). Buvęs JAV „žaliųjų berečių“ narys išreiškė viltį, kad greitai prisidės prie sukilėlių, taip pat pakvietė N. Maduro pajėgas prisidėti prie sukilimo, nors sostinėje arba kur nors kitur vėlai vakare nebuvo jokių neramumų ženklų.

Vėliau duodamas interviu Majamyje dirbančiai žurnalistei Patriciai Poleo (Patrisijai Poleo) jis pateikė prieštaringų duomenų apie savo veiklą, taip pat tvirtino, jog jį vienu metu palaikė Venesuelos opozicijos lyderis Juanas Guaido (Chuanas Gvaidas), kurį JAV ir apie 60 kitų šalių pripažįsta Venesuelos laikinuoju prezidentu.

J. Goudreau pateikė P. Poleo aštuonių puslapių dokumentą, kuris, anot jo, yra sutartis suteikti 213 mln. dolerių (apie 194,6 mln. eurų), pernai spalį pasirašyta Majamyje J. Guaido ir dviejų politinių patarėjų. Šioje numanomoje „bendrųjų paslaugų“ sutartyje nenurodoma, ką turi padaryti J. Goudreau bendrovė „Silvercorp USA“.

J. Guaido kol kas nekomentavo J. Goudreau pareiškimo, jog jiedu buvo pasirašę sutartį. Anksčiau Venesuelos opozicijos lyderis yra sakęs, kad nepasirašinėjo jokių sutarčių dėl karinio įsiveržimo.

Be to, 43 metų J. Goudreau, karų Afganistane ir Irake veteranas, sakė negavęs jokių lėšų iš J. Guaido komandos, ir tvirtino, kad Venesuelos kariai, kuriuos jis konsultavo, turėjo prašyti venesueliečių migrantų, dirbančių pavežėjimo paslaugų bendrovėje „Uber“, sušelpti juos pinigais.

„Tai tarsi sutelktinis finansavimas šaliai išvaduoti“, – teigė jis.

Nors pinigų J. Goudreau sakė negavęs, jis teigė toliau rengęs savanorius kautynėms, tikėdamas jų tikslu ir galimybėmis. Buvęs kariškis sakė, kad visa jo veikla buvo teisėta, bet jis bet kokiu atveju buvo pasiruošęs apmokėti kaštus, jeigu jo darbas padėtų išgelbėti venesueliečių, mėginančių atkurti demokratiją savo šalyje, gyvybes.

„Visą gyvenimą buvau laisvės kovotojas. Tai puikiai žinau“, – sakė J. Goudreau, apdovanotas trimis Bronzinės žvaigždės medaliais už drąsą per misijas Irake ir Afganistane, kur jis buvo specialiųjų pajėgų dalinio medikas.

Karakaso vyriausybės pareiškimai, kad jos pajėgos sekmadienį sužlugdė priešiškų pajėgų išsilaipinimą, išprovokavo virtinę prieštaringų pranešimų apie numanomą mėginimą įvykdyti perversmą. N. Maduro sąjungininkai teigė, kad šią operaciją remia J. Guaido, Kolumbija ir JAV, o opozicija savo ruožtu kaltino N. Maduro suklastojus šį incidentą, kad nukreiptų dėmesį nuo šalį krečiančios humanitarinės krizės.

„Manantieji, kad jie gali pulti Venesuelos institucinį pagrindą, turės prisiimti savo veiksmų pasekmes“, – sakė Venesuelos valdančiosios Socialistų partijos vadovas Diosdado Cabello (Diosdadas Kabeljas). Jis pridūrė, kad vienas iš dviejų sučiuptų kovotojų prisipažino esąs JAV Kovos su narkotikais administracijos (DEA) agentas.

Pareigūnai sakė radę Peru dokumentų, didelio kalibro ginklų, palydovinio ryšio telefonų, uniformų ir šalmų su JAV vėliavos atvaizdais. Pasak pareigūnų, reidas buvo surengtas Gvairos paplūdimyje Vargaso valstijoje, maždaug už 32 km nuo Karakaso.

Tiek JAV, tiek Kolumbijos pareigūnai Venesuelos kaltinimus neigė.

„Turime mažai priežasčių tikėti bet kuo, kas yra skelbiama buvusio režimo, – sakė JAV Valstybės departamento atstovė, turėdama omenyje N. Maduro vyriausybę. – Maduro režimas nuosekliai naudodavo dezinformaciją, kad nukreiptų dėmesį nuo savo netinkamo valdymo Venesueloje.“

Venesuelą pastaraisiais metais krėtė gilėjanti politinė ir ekonominė krizė. Per N. Maduro valdymą blogėjo viešosios paslaugos, įskaitant vandens ir elektros tiekimą bei sveikatos apsaugą. Dėl savo šalyje patiriamų sunkumų beveik 5 mln. venesueliečių buvo priversti emigruoti.

JAV vadovavo kampanijai N. Maduro nuversti. Pastarosiomis savaitėmis Vašingtonas padidino spaudimą, apkaltinęs socialistą lyderį narkotikų kontrabandos organizavimu ir pasiūlęs 15 mln. premiją už jo areštą. JAV taip pat toliau griežtino sankcijas Karakasui, stengdamosi izoliuoti N. Maduro nuo pajamų už parduodamą naftą.

Be JAV ekonominio ir diplomatinio spaudimo, N. Maduro vyriausybė buvo susidūrusi su keliomis nedidelio masto karinėmis grėsmėmis, įskaitant 2018 metais surengtą mėginimą nužudyti N. Maduro panaudojant bepilotę skraidyklę ir pernai paskelbtą N. Guaido paskelbtą raginimą kariuomenei sukilti.

D. Cabello sekmadienio ataką siejo su numanomu sąmokslu, vadovaujamu J. Goudreau ir Venesuelos dimisijos generolo majoro Cliverio Alcalos (Kliverio Alkalos), kuris dabar yra Junginėse Valstijose ir laukia teismo. Pasak D. Cabello, vienas iš nukautųjų, žinomas „Panteros“ slapyvardžiu, buvo susijęs su ginklų tiekimu slaptoms pajėgoms Kolumbijoje.

J. Guaido savo ruožtu kaltino N. Maduro vyriausybę, kad ji šiuo neramumų pavyzdžiu naudojasi, kad nukreiptų dėmesį nuo nepatogių kruvinų incidentų kitur šalyje, įskaitant prieš kelias dienas numalšintas riaušes kalėjime, per kurias žuvo mažiausiai 40 žmonių.

„Aišku, esama patriotiškai nusiteikusių kariuomenės narių, norinčių kautis už Venesuelą, – sakė J. Guaido. – Tačiau aišku, kad tai, kas įvyko Vargase, yra dar vienas bandymas nukreipti dėmesį.“

Redaktorius Raimondas Čiuplys

Naujienų agentūros BNS informacija

„Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama“.

1 reply »

Leave a Reply