Aktualijos

Nesikremtate, kad senstate? Gyvensite ilgiau

Nuo žurnalų viršelių iki reklamos lentų – visur jaunystė yra pateikiama ir liaupsinama kaip grožį įkūnijantis, svarbiausias mūsų gyvenimo etapas. Paprastai žmonės būna pagauti idėjos, jog senėjimo reikėtų bijoti ar net stengtis kovoti su juo. Šį procesą galima priimti rimtai ar su humoru, tačiau turėtume žinoti, jog nuo to, kaip mes žiūrime į senatvę, priklauso mūsų gyvenimo kokybė ir sveikatos būklė laikui bėgant.

Nuo požiūrio į senatvę priklauso kaip mes patys ją pasitiksime. Senėjimo proceso priėmimas kaip natūralios būsenos, gali padėti žmogui išsiugdyti sveikus įpročius, jausti savo amžiaus kontrolę ar net sustiprinti savo imuninę sistemą. Neigiamas požiūris į senatvę ir kova su ja gali atnešti atvirkščius rezultatus.

Tad pristatome penkis pozityvaus požiūrio į senėjimą privalumus:

Padeda gyventi ilgiau. 2001 metais mokslininkai iš Jeilio ir Harvardo  universitetų ištyrė 660 žmonių, nuo 50 iki 80 metų bandydami nustatyti, kokią įtaką gyvenimo trukmei daro požiūris į senėjimo procesą. Rezultatai parodė, jog apklausos dalyviai, kurie jaučiasi patenkinti savo amžiumi, nenustoja jaustis naudingi ir laimingi bei dažniausiai gyvena apytiksliai 7,5 metais ilgiau. Pasak mokslininkų, požiūris į senėjimo procesą daro didesnę įtaką ilgaamžiškumui nei kraujo spaudimo būklė, cholesterolio kiekis, kūno masės indeksas ar polinkis mankštintis.

Sumažina negalią. Savo kūno nepriklausomybės praradimas yra viena iš didžiausių mūsų baimių tiesiogiai susijusių su senėjimo procesu.  Išlikimas fiziškai ir protiškai aktyviu bei sąmoningu visuomet buvo laikomas būdu atitolinti šiuos procesus, tačiau dažnai pamirštamas požiūrio į senatvę vaidmuo. Aštuoniolika metų trukęs Longitudinis Ohajaus senėjimo ir pensinio amžiaus tyrimas išspausdintas „Gerontologijos žurnale: Psichologija“ (Journal of Gerontology: Psychological Sciencesparodė, jog teigiamu požiūriu į senėjimą pasižymėję dalyviai ilgiau savarankiškai tvarkydavo kasdienius reikalus, nepriklausomai nuo jų sveikatos būklės tyrimo pradžioje.

Skatina užsiimti profilaktika. Įrodyta, jog prevenciniai įpročiai padeda pagerinti sveikatos būklę senatvėje ir bendrą gyvenimo kokybę. Išankstinis nusistatymas prieš senatvę (pvz. tikėjimas, jog sunkios ligos yra neišvengiamos) žlugdo žmogaus motyvaciją užsiimti šių ligų ir sveikatos sutrikimų profilaktika. Neigiamas požiūris trukdo formuoti teisingus įpročius. Pagal 2004 metais vykdytą tyrimą, dalyviai, kurie teigiamai priima senatvę, yra labiau linkę užsiimti mankšta, laikytis dietos ir ugdyti sveikus įpročius.

Gerina atmintį. Su savo mintimis reikia elgtis atsargiai. Ilgiausiai besitęsiančios Baltimorės ilgalaikės senėjimo tyrimų  programos rezultatai rodo, jog tikėjimasis, kad senatvėje prarasi atmintį ir kognityvinius sugebėjimus iš tiesų gali daryti įtaką jų praradimui. 60 metų ir daugiau sulaukę asmenys, kurie turėjo suformuotus neigiamus stereotipus apie senatvę buvo 30,2% labiau linkę per 38 tyrimo metus patirti atminties veiklos sutrikimų.

Gerina širdies veiklą. Galiausiai, negatyvių stereotipų turėjimas padidina širdies ligų riziką. Anksti gyvenime suformuotas neigiamas požiūris į senatvę gali daryti gilią įtaką sveikatos būklei vėliau gyvenime. Tyrimai parodė, jog jauni suaugę žmonės, turintys neigiamą požiūrį į senatvę, per sekančius 38 metus buvo labiau linkę turėti kraujagyslių ir širdies sutrikimų. Stereotipų jauname amžiuje performavimas gali sumažinti šią riziką 80 procentų.

Šaltinis: y-news.lt

Parašykite komentarą