Aktualijos

TVF: koronaviruso pandemija gali išprovokuoti visuomenės neramumus

Įtempta padėtis ekonomikoje dėl pasaulį krečiančios koronaviruso pandemijos gali išprovokuoti protestus, trečiadienį perspėjo Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir paragino vyriausybes imtis prevencinių priemonių.

TVF pažymėjo, kad „kai kurios šalys išlieka pažeidžiamos naujų protestų, ypač jeigu politiniai veiksmai COVID-19 krizei mažinti būtų laikomi nepakankamais arba nesąžiningais palankiais stambiajam verslui, o ne žmonėms“.

Pietų Afrikoje policija antradienį šaudė guminėmis kulkomis ir leido ašarines dujas per susirėmimus Keiptaune su gyventojais, reikalavusiais užtikrinti aprūpinimą maisto produktais per karantiną dėl COVID-19.

Šimtai žmonių, įtūžusių dėl neišdalytų maisto davinių, puldinėjo policijos rikiuotes, svaidydami akmenis, statydami barikadas ir degindami padangas.

Savo pusmetinėje ataskaitoje „Fiscal Monitor“ TVF nurodė, kad protestai „labiau tikėtini šalyse, iki šiol pasižymėjusiose išsikerojusia korupcija, viešosios politikos skaidrumo stygiumi ir prastu paslaugų užtikrinimu“.

Dokumente atkreipiamas dėmesys, kad pastaruosius dvejus metus intensyvėdavo protestų dėl ekonominės politikos bangos.

Ekvadore, Haityje ir Irane demonstracijas išprovokavo degalų pabranginimai, Prancūzijoje – pensijų sistemos reformos ir planai didinti degalų akcizą. Tuo metu Čilėje „nedidelis viešojo transporto bilietų kainos padidinimas įžiebė socialinius protestus dėl daug platesnių klausimų“.

Ataskaitos autoriai ragina vyriausybes imtis priemonių neramumų tikimybei sumažinti, pavyzdžiui, aiškiai informuoti apie savo politiką, iš anksto pranešti apie planuojamus pokyčius ir juos pagrįsti. Taip pat turėtų būti parengta strategija visuomenės pasipriešinimui mažinti ir žingsniai sumažinti naštą prieš įvedant tokias priemones kaip degalų pabranginimas.

„Naujos protestų bangos gali panaikinti reformų postūmį (pavyzdžiui, dėl pensijų arba subsidijų už energiją) bei sukelti pavojų viešiesiems finansams“, – nurodė TVF.

Mėgindamos sušvelninti pandemijos poveikį vyriausybės dosniai žeria pinigus savo ekonomikoms: pasaulyje 3,3 trln. JAV dolerių (3,02 trln. eurų), numatyta skirti didesniems įsigijimams ir prarastoms pajamoms kompensuoti, 1,8 trln. dolerių (1,65 trln. eurų) – viešojo sektoriaus paskoloms ir akcinio kapitalo injekcijoms, o dar 2,7 trln. dolerių (2,48 trln. eurų) – skolinimosi garantijoms, sakoma ataskaitoje.

Daugiausiai šių lėšų skiria Didžiojo dvidešimtuko (G-20) narės – jų taikomos priemonės vertinamos apie 7 trln. dolerių (6,42 trln. eurų).

Redaktorius Raimondas Čiuplys

Naujienų agentūros BNS informacija

„Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama“.

Leave a Reply