Aktualijos

Seimas spręs dėl didesnių socialinių pašalpų bei kompensacijų už būstą

Siekiant sušvelninti dėl koronaviruso krizės kilusias socialines pasekmes ketinama pusę metų labiau remti vienišus asmenis, mokėti didesnes pašalpas įsidarbinus, kompensuoti daugiau išlaidų už būstą ir jo šildymą. 

Seimas antradienį priėmė svarstyti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams bei Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymų pataisas. Dėl jų Seimas balsuos ketvirtadienį. 

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, palankesnės sąlygas nepasiturintiems gyventojams gauti socialinę paramą leis į ją pretenduoti daugiau žmonių.

Be to, ketinama skatinti ilgalaikius socialinės pašalpos gavėjus ieškotis darbo.

Pakeitimai numato, kad skiriant piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams laikinai nebus vertinamas jų turtas. Anot L. Kukuraičio, ši išimtis galiotų šešis mėnesius po ekstremalios situacijos ir karantino atšaukimo.

Socialinę paramą galės gauti asmenys ar šeima, kai vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį bus mažesnės negu 1,1 (dabar 1) valstybės remiamų pajamų (VRP) – nesieks 137,5 euro (dabar 125 eurų).

175 eurų (1,4 VRP) pašalpa būtų skiriama iki šešių mėnesių, nuo šešių iki 12 mėnesių – 150 eurų (1,2 VRP), o po 12 mėnesių –  137,5 euro (1,1 VRP).

„Bendrasis padidėjimas po 12 mėnesių būtų 12,5 euro nuo dabartinio VRP lygio. Pirmam šeimos nariui būtų 1,1 VRP – 137,5 euro ir atitinkamai antram ir trečiam sudarytų 0,9 VRP ir 0,7 VRP. Bendrai trijų asmenų šeimai būtų paaugimas 45 eurais“, – skaičiavo L. Kukuraitis.

Apskaičiuojant pašalpą, į šeimos pajamas siūloma neįskaityti 20 proc. bendrai gyvenančių  asmenų, kurie neturi vaikų, arba vieno gyvenančio asmens gautų pajamų, 25 proc. – bendrai gyvenančių asmenų, auginančių vieną ar du vaikus ir 30 proc. – auginančių tris ar daugiau vaikų,o taip pat  35 proc. – asmenų, kurie vieni augina vieną ar du vaikus, o 40 proc. – jeigu augina tris ar daugiau vaikų.

Ketinama supaprastinti kriterijus, kaip būtų papildomai skiriama socialinė pašalpa žmogui įsidarbinus: pirmus tris mėnesius siūloma mokėti 100 proc. socialinės pašalpos, ketvirtą-šeštą – 80 proc.,  septintą-dvyliktą – 50 proc. socialinės pašalpos.

Pasak L.Kukuraičio, numatoma 5 proc. (iki 20–40 proc.) padidinti ir į pajamas neįskaitomų darbinių pajamų dalį bei neįskaityti dalies nedarbo socialinio draudimo ir numatomos mokėti darbo paieškos išmokos.

Vienam gyvenančiam asmeniui siūloma kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį – nuo 1 VRP dabar iki 1,5 VRP. Šiuo metu vienam gyvenančiam asmeniui kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 1 VRP. 

Ministras taip pat pranešė, kad ketinama įvesti pastoviąją ir kintamąją būsto nuomos mokesčio kompensacijos dalis socialiai remtiniems asmenims – kompensacijos dydžiai priklausytų nuo šeimos dydžio. Pasak L. Kukuraičio, taip pat norima numatyti 32 eurų minimalų bazinį kompensacijos dydį vienam asmeniui.

„Priėmus pakeitimus dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio, šiemet papildomai reikėtų apie trečdalio milijono eurų, o 2021 metams – apie 1 mln. eurų“, –  kalbėjo ministras.

Ekstremalios situacijos bei karantino metu piniginės socialinės paramos teikimas būtų tęsiamas be atskiro asmens prašymo.

L. Kukuraičio teigimu, preliminariais ministerijos skaičiavimais siūlomoms nuostatoms įgyvendinti reikėtų 54,2 mln. eurų, piniginę socialinę paramą papildomai gautų apie 47,3 tūkst. asmenų.

Autorė Sniegė Balčiūnaitė

Naujienų agentūros BNS informacija

„Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama“.

Leave a Reply