Aktualijos

Savivaldybėms nesurenkant mokesčių, dalis jų prašo valstybės paramos

Dėl koronaviruso krizės savivaldybėms šiemet nepavyks surinkti apie 250 mln. eurų planuoto gyventojų pajamų mokesčio (GPM), taip pat kai kurių kitų mokesčių, prognozuoja Finansų ministerija. Dalis miestų jau paprašė valstybės finansinės paramos.   

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius pabrėžia, kad tikslūs savivaldos biudžetų praradimai kol kas nėra žinomi, tačiau centrinė valdžia yra pažadėjusi juos kompensuoti. Taip pat turėtų būti kompensuotos ir išlaidos virusui suvaldyti. 

Savivaldybės šiemet gali nesurinkti 250 mln. eurų GPM

Anot Finansų ministerijos, nors per tris šių metų mėnesius GPM pajamos dar viršijo planą, dėl pasikeitusios ekonominės situacijos artimiausiais mėnesiais jos gali gerokai sumažėti.

„Bendrai į nacionalinį biudžetą GPM šiais metais gali būti surinkta apie 14,6 proc. mažiau nei buvo planuota. Atsižvelgiant į tai prognozuojama, jog visų savivaldybių biudžetų pajamų iš GPM netektys gali siekti 250,371 mln. eurų“, – BNS nurodė Finansų ministerija.

Prognozuojama, kad vien Vilniaus savivaldybė šiemet negaus 48,273 mln. eurų, Kauno – 26,048 mln. eurų, Klaipėdos – 14,172 mln. eurų planuoto GPM.

Anot ministerijos, savivaldybėms yra suteikiamos trumpalaikės paskolos, dėl jų jau kreipėsi Druskininkų, Vilniaus miesto, Zarasų, Pakruojo ir Utenos rajonų savivaldybės – joms jau paskolinta 18,9 mln. eurų, iš jų išmokėta 5,9 mln. eurų. Palūkanos kiekvienai savivaldybei yra skirtingos – fiksuota metinė norma svyruoja nuo 0,021 iki 0,022 procento.

M. Sinkevičius: centrinė valdžia praradimus žada kompensuoti

Pasak LSA prezidento, paaiškėjus situacijos rimtumui savivaldybės klausė Vyriausybės, ar nereikėtų ieškoti būdų susimažinti suplanuotas išlaidas, tačiau buvo patikintos, kad to daryti nereikia.

„Mums buvo pasakyta, kad planuotume gyvenimą taip, kaip esame suplanavę, o biudžeto skylės, kurios tikrai atsiras dėl ekonomikos kritimo, bus lopomos trumpalaikėmis paskolomis iš valstybės iždo ir tos trumpalaikės paskolos netaps ilgalaikiais savivaldybių įsipareigojimais“, – BNS sakė M. Sinkevičius.

Pasak jo, toks patikinimas, kuris yra įtvirtintas Vyriausybės protokoliniu sprendimu, reiškia, kad šių paskolų naštą prisiims valstybė ir jos taps valstybės skola.

„Neaišku, kiek savivaldybių norėtų skolintis iš valstybės, jei šios paskolos taptų ilgalaikiais įsipareigojimais. Greičiau būtų ieškoma vidinių resursų kur taupyti, tuo metu dabar mes gyvename taip, tarytum krizė nevyktų“, – pridūrė jis.

Pasak M. Sinkevičiaus, savivaldybėms taip pat suteikta galimybė iš bankų pasiskolinti iki 1,5 proc. jų metinio biudžeto. Tokios galimybės iki krizės nebuvo, todėl jis teigė nežinantis, kiek savivaldybių nuspręs ja pasinaudoti. 

Jonavos meras pabrėžė, kad centrinė valdžia taip pat yra pažadėjusi savivaldybėms kompensuoti kovos su koronavirusu išlaidas. 

„Šiuo metu žmogiškas pajėgas ir finansinius resursus metame kovai su koronavirusu – perkame respiratorius, kaukes, antbačius, dirbtinius plaučių ventiliavimo aparatus, nes esame patikinti, kad šios išlaidos bus kompensuotos iš valstybės biudžeto“, – aiškino M. Sinkevičius.

Anot jo, LSA šią savaitę paprašė savivaldybių pateikti duomenis apie šias išlaidas. Pasak jo, skaičiai gali būti įspūdingi – vien Vilnius skelbė tam jau išleidęs 10 mln. eurų.

Pasak jo, kol kas sunku įvertinti, kokie galėtų būti savivaldos pajamų praradimai dėl koronaviruso krizės.

„Esame turėję įvairių diskusijų su finansų ministru, žinoma, kad tie procentai gali būtų įspūdingi, biudžetai gali kentėti dešimtimis procentų, tačiau konkrečių skaičių dar nežinome“, – sakė LSA prezidentas.

Didieji miestai siekia pasiskolinti dešimtis milijonų

30 mln. eurų iš Finansų ministerijos ketina skolintis Kaunas – šis klausimas bus svarstomas kitos savaitės miesto tarybos posėdyje.

Anot savivaldybės, 20 mln. eurų reikia siekiant laiku išmokėti darbo užmokestį iš miesto biudžeto finansuojamų įstaigų darbuotojams, 3 mln. eurų – atsiskaityti su „Sodra“, 4 mln. eurų – socialinių išmokų gavėjams, 3,9 mln. eurų – subsidijoms, 1,8 mln. eurų – prekių ir paslaugų įsigijimui.

Kovo pabaigoje dėl 65 mln. eurų paskolos į Finansų ministeriją kreipėsi Vilniaus valdžia: darbo užmokesčiui jai reikia iki 34 mln. eurų, 5 mln. eurų – pašalpoms, 7 mln. eurų – subsidijoms, 16 mln. eurų  – prekių ir paslaugų išlaidoms, 2,5 mln. – įvairiam turtui įsigyti. Dar beveik 0,5 mln. eurų būtų skirta socialinio draudimo įmokoms. 

„Esame pasitvirtinę 65 mln. eurų limitą, iš kurio 15 mln. eurų jau pasiėmėme, o panaudojome 5 mln. eurų“,  – BNS sakė Vilniaus administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Finansų ministerija BNS patikslino, kad savivaldybė kol kas kreipėsi tik dėl 15 mln. eurų – tokiai sumai ir pasirašyta paskolos sutartis.

Pasak P. Poderskio, šiuo metu dar sunku pasakyti, kokie galėtų būti sostinės biudžeto praradimai dėl koronaviruso krizės.

„Kol kas yra tik įvairūs spėjimai, manau, kad kol kas niekas negali to nei paskaičiuoti, nei žinoti“, – pabrėžė P. Poderskis.

Naujienų agentūros BNS informacija

„Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama“.

Leave a Reply