Aktualijos

Rinkos tranzitas Ukrainoje priėjo prie žemės: žemė yra, ar bus rinka?

Autorius – dr. Pavlo Rudiakovas (Ukraina), specialiai „Inforamai“ iš Kijevo.

Į lietuvių kalbą išvertė Vladislovas Žurba.

Žemės rinkos įvedimas Ukrainoje gali suteikti naujų šansų, bet tuo pačiu gresia naujais pavojais. Nacionalinis elitas žemėje mato tik prekę. O juk būsimų Ukrainos juodžemių savininkų iš užsienio interesai vargu ar sutaps su Ukrainos tautiniais interesais.  

Frazė „žemės rinka“ daugeliui žmonių Ukrainoje šiandien skamba ne mažiau patraukliai ir pageidaujamai, negu „privatizavimas“ 1990-aisiais. Įvaizdžiai ir asociacijos, gimstančios šiai frazei skambant įvairių socialinių grupių ir pavienių individų sąmonėje, itin skiriasi vieni nuo kitų, tačiau daliai jų būdinga ryškiai išreikšta rožinė spalva ir įsišaknijęs kažko didelio ir šviesaus įsivaizdavimas. Kad ir kaip bebūtų, su optimizmu ir pozityviu nusiteikimu žemės klausimo rinkos pokyčių laukia žymiai mažiau Ukrainos piliečių, nei su kitais jausmais. Anot Kijevo tarptautinio sociologijos instituto balandžio 11 d. duomenų, virš pusės ukrainiečių – 60% – nepalaiko žemės įsigijimo įstatymo priėmimo. O jam pritaria tik 26%. Pusė – 13% – iš tų įstatymo palaikytojų daro tai tvirtai, kita pusė – veikiau palaiko. Žemės rinkos visiškai nepalaiko 46%, o veikiau nepalaiko – 14%.

Pagrindinis sisteminis prieštaravimas, dėl kurio dažniausiai buvo laužomos ietys diskusijose, aptariančiose šią temą – tai dviejų iš esmės nesuderinamų vizijų problema: pirmoji susijusi su socialinio teisingumo principu, antroji – su liberalinės rinkos stichija. Principingai svarbų vaidmenį polemikoje vaidino ir filosofinis bei simbolinis faktorius: ar verta žemėje matyti tik prekinių ir ekonominių santykių elementą, ar šiame reiškinyje slypi visų pirma sakralinė prasmė.

Žemės ūkio paskirties žemių laisvo naudojimo moratoriumo panaikinimo šalininkai nūnai yra kupini entuziazmo. Jie laukia, kad žemės rinkos atidarymas, suteikęs galingą postūmį agrarinio sektoriaus raidai, o per ją – ir nacionalinei ekonomikai apskritai, atidarys naują kanalą investicijoms, naujoms technologijoms bei užtikrins prasiveržimą infrastruktūros vystymesi. Vienu argumentu „už“ yra teiginys, pagal kurį žemės rinka pagaliau, nors ir ne iškart, atves prie ukrainiečių gerovės augimo. Ekonominės teorijos atžvilgiu tai galbūt tiesa. Tačiau realių sąlygų ir aplinkybių atžvilgiu viskas, tiesą sakant, ne taip jau paprasta ir vienareikšmiška.

Aiškindami ir pagrįsdami savo teigiamą nusiteikimą, šalininkai, be viso kito, įvardija apribojimo priemones, numatytas Aukščiausios Rados (Ukrainos parlamentas, Rada reiškia Taryba, – vertėjo past.) priimtame žemės įstatyme. Čia ir suteiktos teisės žemės įsigijimui iki 2024-jų metų tik fiziniams asmenims – Ukrainos piliečiams; ir draudimas pardavinėti žemę, esamą valstybės bei komunalinių ūkių nuosavybėje; ir naujo įstatymo pirmųjų dviejų metų galiojimo apribojimas dėl žemės koncentracijos vieno savininko rankose (ne daugiau kaip 100 hektarų); ir atsiskaitymas tik negrynais pinigais; ir panašiai, ir taip toliau.

Matančių žemės rinkos atidaryme grėsmes savo ir valstybės interesams Ukrainoje daugiau, negu laukiančių iš to veikiau naujų šansų ir galimybių. Tokie žmonės irgi turi nemažai argumentų, pagrindžiančių jų poziciją. Kalbama, pavyzdžiui, apie tai, jog dabartinėmis sąlygomis neverta laukti sąžiningos konkurencijos Ukrainos žemės rinkoje. Daugelio ukrainiečių, jau anksčiau išgyvenusių panašius trikdymus, karti patirtis liudija, kad tokios išsvajotos konkurencijos negali būti iš esmės. Nepaisant pastarąjį pusmetį Ukrainos parlamento priimtų teisės aktų, susijusių su žeme, pertekliaus, manyti, jog įstatyminė bazė žemės rinkos pilnaverčiam funkcionavimui suformuota ir pasiruošusi veikti, būtų pats didžiausias naivumas. Valstybės žemės fondas neveikia taip, kaip to reikalauja nauji žemės rinkos santykiai. Jis nesuteikia patikimos informacijos dėl visų žemės sklypų. Nebaigta ir decentralizavimo procedūra. Didžiulis žemės ūkio paskirties žemių masyvas dar nėra perduotas iš valstybės nuosavybės į sujungtų teritorinių bendrijų nuosavybę.  

Išlieka nemažai problemų ir žemių inventorizavimo klausimu. Čia neaiškus ir savininko arba žemės sklypo naudotojo nustatymas; ir sklypo išsidėstymo, jo ribų, dydžio, teisinio statuso nustatymas; ir nenaudojamų, neracionaliai naudojamų ar naudojamų ne pagal paskirtį žemių atskleidimas; ir kiekinių bei kokybinių žemių apibrėžimų nustatymas, ir t. t.

Ypatingą vietą tokių ne iki galo atvirų, ar iki galo neužbaigtų klausimų eilėje užima užsienio kapitalo dalyvavimo žemės pardavime ir įsigijime tema. „Žemės patriotizmas“ šiuolaikinėje Ukrainoje yra itin stiprus toli gražu ne todėl, kad jis pagrįstas ukrainiečių nuoširdžia, tyra ir šviesia meile Tėvynei ir žemei kaip jos simboliui. Jo jėga slypi stimuliavime iš nacionalinio oligarchinio ir pusiau oligarchinio kapitalo pusės. Nes toks kapitalas suinteresuotas, kad žemės pardavimas užsienio savininkams neapsieitų be jo – šio kapitalo – dalyvavimo tarpininko vaidmenyje.

Konfliktas tarp „savųjų“ ir „svetimųjų“, susijęs su radikaliu žemės rinkos pasidalinimu, gresia labai rimtomis pasekmėmis. 

Pavlo Rudiakovas

Rudiakovas Pavlo Mykolajovičius – ukrainiečių mokslininkas, mokslų daktaras, profesorius, pietų slavų istorijos ir literatūros bei Europos studijų specialistas. Tarptautinės politikos ekspertas ir apžvalgininkas. Dirbo Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Literatūros institute, Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių santykių institute, Ukrainos nacionaliniame strateginių tyrimų institute, globojamame Ukrainos Prezidento, Kijevo nacionaliniame Taraso Ševčenkos universitete.

Šiuo metu jis yra Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Pasaulio istorijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Informacinio ir analitinio centro „Perspektyva“ (tai mokslinė kūrybinė gamybinė bendrija) direktorius. Jo straipsniai pasirodo Ukrainoje, Rusijoje, Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje, Austrijoje, Serbijoje, Kroatijoje, Juodkalnijoje ir kitose šalyse. Reguliariai pasirodo su komentarais vidaus ir užsienio politikos temomis Ukrainos televizijos kanalų  „Tiesioginis“, „112”, „Mūsiškis“, „ZiK“, „NewsOne“, „Ukraina“ ir kitų eteryje, o taip pat radijuje bei įvairiuose „Youtube“ kanaluose.

Leave a Reply