Aktualijos

Profsąjungos: epidemija išryškino darbuotojų problemas

Minint Tarptautinę darbo dieną, Lietuvos profesinių sąjungų atstovai sako, kad koronaviruso sukelta krizė išryškino darbuotojų patiriamas problemas.

„Darbuotojai šiandien yra silpnoji šalis, o karantinas tik apnuogino šitą tiesą“, – BNS sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Dėl viruso plitimo grėsmės Lietuvoje šiemet nebus tradicinių eitynių ir planuoto šeimų pikniko prie Katedros aikštės.

Profesinė sąjunga „Solidarumas“ šią dieną paminės automobilių kolona Vilniaus centre, o Klaipėdos uostas jūrų transporto sektoriuje dirbančius žmones pagerbs gaudžiančiomis laivų sirenomis.

Ragina trumpinti darbą

Anot I. Ruginienės, koronaviruso krizė parodė, kad labiausiai nukenčia darbdaviai, kurie ignoruoja dialogą su darbuotojais.

„Lietuvoje daugiau vyravo tokia autokratinė sistema, kai darbdaviai traktuodavo darbuotoją kaip darbo įrankį – dirbti daug, nešti pelną ir nesiskųsti. Tai šiandien dienos realijos rodo, kad šita sistema neveikia“, – kalbėjo profsąjungų konfederacijos vadovė.

„Tos įmonės, kurios turėjo puikų dialogą su darbuotojais, dar karantino pradžioje susitarė dėl visų specifinių sąlygų, dėl visų problemų sprendimo, kurias gali patirti įmonė. Ir ji ramiai tęsė savo veiklą“, – sakė I. Ruginienė.

„Didžiausias problemas patiria tos įmonės, kurios veikė autokratiniu režimu, kurios dar ir šiandien nelabai supranta, kad galima ateiti pas darbuotoją ir susitarti, nes niekada to nedarė ir nebandė. Šitos įmonės dabar desperatiškai ieško visokių išeičių“, – pridūrė ji.

Ji teigė, kad dabartinis metas yra tinkamas įgyvendinti iniciatyvas, susijusias su trumpesne darbo diena.

„Moksliniais tyrimais ir praktiniais pavyzdžiais įrodyta, kad trumpesnė darbo diena ar savaitė leidžia išlaikyti ilgesnį darbingą amžių, leidžia dirbti efektyviau, naudingiau, nešti didesnį pelną. Jei kalbam apie ekonominį faktorių – ilgesnis savaitgalis ar daugiau poilsio dienų skatina vartojimą, tie patys pinigai, kurie bus išleisti, grįš verslininkams į kišenę“, – kalbėjo ji.

Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį pranešė siūlantis pradėti diskusijas dėl dviejų su puse dienos savaitgalio, taip siekiant efektyvinti darbą ir paskatinti vartojimą.

Darbdavių atstovai idėją sutiko atsargiai – jie sako, kad koronaviruso krizė netinkamas metas tokioms diskusijoms.

Sutiks automobilių kolonoje

Profesinės sąjungos „Solidarumas“ nariai, anot jos pirmininkės Kristinos Krupavičienės, Tarptautinę darbo dieną penktadienį planuoja paminėti automobilių kolonoje.

„Kadangi negalima daryti susibūrimų, padarysim mašinų koloną“, – BNS sakė ji.

Kaip teigia profsąjungos vadovė, koloną turėtų sudaryti apie 20–30 automobilių, o šia akcija siekiama atkreipti dėmesį į darbo sąlygas, ypač – regionuose.

„Žinot, darbo sąlygos, pavyzdžiui, Vilniuje, tai dar nieko, bet rajonuose labai sunku. Ten visi vieni kitus pažįsta, ten viskas įvaldyta vienose rankose. Turime tokių atvejų, kai profsąjungos pirmininką išmetė iš darbo ir jis niekur negali surasti darbo, nes jis pakovojo už darbuotojų gerovę“, – kalbėjo K. Krupavičienė.

Anot jos, automobilių kolona judės nuo „Solidarumo“ būstinės iki Seimo, Vyriausybės, Prezidentūros, o vėliau pasuks link Liberalų sąjūdžio būstinės.

K. Krupavičienė sako, kad taip bus išreikštas nepritarimas liberalų siūlymams keisti Darbo kodeksą. Seimas šią savaitę atmetė liberalų pasiūlymą įteisinti nenustatytos apimties darbo sutartis – vadinamąsias nulines darbo valandas.

„Tokiu laiku negalima keisti Darbo kodekso nepasikalbėjus, nepasitarus, neišdiskutavus. (…) Jie norėjo įvesti nulines darbo sutartis – jūs sėdite namuose, o darbdavys jus pasikviečia tada, kai jam jūsų reikia. Toks žmogus niekada neturės jokių garantijų, jei neišdirbs reikiamų valandų per mėnesį. Taip pat siekiama įteisinti darbuotojams nenaudingus pokyčius, kalbant apie suminę darbo laiko apskaitą“, – sakė ji.

Kaip teigia K. Krupavičienė, automobilių kolona taip pat siekiama atkreipti dėmesį į pačią Tarptautinę darbo dieną.

„Tai nėra komunistinė šventė ir norime, kad paliktų ją ramybėje. Tai yra darbuotojų solidarumo diena. Pagrindinis mūsų tikslas – pasakyti, kad žmonės gyvena iš darbo, mes neturim akcijų, nekilnojamojo turto, kurį galėtume nuomoti, mes gyvename iš darbo ir jis yra vertybė. Darbas turi būti gerbiamas, vertinamas ir apmokamas tinkamai“, – kalbėjo ji.

Tarpukariu Lietuvoje Gegužės pirmoji nebuvo plačiai švenčiama. Jai didelį dėmesį skyrė okupacinė sovietų valdžia. 

Atgavus nepriklausomybę, šios šventės vėl buvo atsisakyta, vėliau jos likimas keitėsi ne kartą, kol 2001 metais Tarptautinė darbo diena buvo paskelbta valstybine švente.

Autorius Augustas Stankevičius

Naujienų agentūros BNS informacija

„Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama“.

Leave a Reply