Aktualijos

Pensijų fonduose – iki 17 proc. grąžos kritimas

Dėl koronaviruso krizės Lietuvos privačių pensijų fondų grąža, priklausomai nuo rizikos grupės, pirmąjį metų ketvirtį smuko iki 5-17 proc. Fondų valdytojai rekomenduoja kaupiantiems likti savo gyvenimo ciklo fonde, tačiau kartu primena, jog svyravimai yra natūralus reiškinys. 

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Tadas Gudaitis teigia, kad vyresnių žmonių, kaupiančių gyvenimo ciklo pensijų fonduose, turtas, smuko kur kas mažiau, palyginti su jaunaisiais fondų dalyviais.

„Tiems mūsų pensijų fondų dalyviams, kuriems iki pensijos liko mažiau laiko kaupti, jų turtas mažėjo ženkliai lėčiau. Turime apie tris kartus skirtumą: jeigu priešpensinio amžiaus žmonių turtas sumažėjo apie 5-6 proc., tai jaunų žmonių, kurie dar turi ilgą perspektyvą kaupti, turtas mažėjo apie 17 proc.“, – penktadienį pristatydamas 2020 metų pirmojo ketvirčio Lietuvos pensijų fondų rezultatus sakė T. Gudaitis. 

LIPFA pranešė, kad pagrindinį smūgį prisiėmė jauniausių klientų santaupas investuojantys fondai, o bendra vidutinė fondų svertinė grąža šiemet sausio-kovo mėnesiais buvo neigiama ir sudarė minus 14,8 procento.

Pasak T. Gudaičio, nuosmukiai nuolat pasikartoja, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje matyti, kad kaupimas duoda naudą. 

„Matome 2008 metų krizę, 2011 metų pasmukimą, bet ilgo laiko perspektyvoje, matome, kad pensijų fondai arba žmonės, kurie kaupia savo lėšas papildomai pensijai, tikrai turi vidutinę teigiamą grąžą, kuri įskaitant ir šį ketvirtį, vidutiniškai sudaro apie 4,2 proc. per metus“, – sakė T. Gudaitis. 

„INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas sako, kad nepriklausomai nuo sukrėtimų, ilgesniu laikotarpiu matyti investicijų pelningumas. 

„Jeigu pažiūrėtume bet kokį 30 metų periodą investicijų – tai yra maždaug toks laikotarpis, į kurį reikia orientuotis pensiją kaupiantiems dalyviams, – tai bet kuris periodas 30 metų visada buvo pelningas, nesvarbu, ar buvo Didžioji depresija, ar pasauliniai karai. (…) Turėtume ir mes tikėtis, net ir nuo šios akimirkos, kažkokio vidutinio skaičiaus – tarp 4-9 proc. vidutinės grąžos per labai ilgą laikotarpį“, – sakė V. Rūkas. 

Pensijų fondų valdytojai: geriausia likti tame pat fonde

„Swedbank Investicijų valdymo“ direktorius T. Gudaitis sako, kad pensijų fondai nuo 2019 metų pradžios, įgyvendinus pensijų reformą, veikia pagal gyvenimo ciklo fondų strategiją ir tai padėjo amortizuoti konservatyviausių fondų grąžos pokyčius. Jo teigimu, matyti, kad žmonės minimaliai keičia fondus. 

„Geriausias dalykas, kad mes kauptume tame pensijų fonde, kuris mums priklausė pagal amžių. Jauni – bus pasmukimų ir juos išnaudosime, o vyresni – išsaugosime savo lėšas kaupdami tuose pensijų fonduose, kurie investuoja mažą dalį į akcijas, o didžiąją dalį – į vyriausybių vertybinius popierius“, – sakė „Swedbank Investicijų valdymo“ direktorius T. Gudaitis. 

„SEB investicijų valdymo“ investicijų valdymo grupės vadovas Paulius Kabelis teigė, kad politikai ir centriniai bankai sutelktai ėmėsi veiksmų kovai su krize, o jų poveikis turėtų būti matomas kiek vėliau. 

„Veiksmai beprecedenčiai – tiek valstybių, tiek centrinių bankų. Kol kas tų veiksmų efektas greičiausiai pasimatys šiek tiek vėliau, nes šeimai gali duoti 1 tūkst. ar 10 tūkst. eurų dabar – kol kas tiesiog nėra kaip jų išleisti. Tas poveikis turėtų pasimatyti vasarą, jeigu, kaip tikėtina, virusas bus pasitraukęs, gyvenimas grįš į įprastas vėžes“, – sakė P. Kabelis. 

Pasiteiravus, kaip vertina dalies ekonomistų prognozes, kad po krizės tikėtinas infliacijos augimas, ekspertai sakė, jog nedidelė infliacija galėtų būti net teigiamas rodiklis, savo ruožtu, aukšto lygio ir nevaldomos infliacijos grėsmė neatrodo didelė. 

„Infliacija, jeigu ji būtų sveiko lygio (2-4 proc.), ji turėtų gerą poveikį. Tai reikštų, kad ekonomika veikia, kad priemonės, mesti pinigai rinkas veikia, jie pasiekė vartotojus, gamyba grįžo, žodžiu, tai būtų toks geras indikatorius, kad priemonės suveikė“, – sakė P. Kabelis. 

Asociacijos duomenimis, kovo 31 dieną antros pakopos pensijų fondų valdomo turto vertė buvo 3,386 mlrd. eurų – 13 proc. mažesnė, palyginus su metų pradžia.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos antroji pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Autorius Vytautas Budzinauskas

Naujienų agentūros BNS informacija

„Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama“.

Leave a Reply