Aktualijos

Karoši, arba mirtis nuo darbo Japonijoje | FT

Spauskite čia, jei norite perskaityti vaizdo įrašo transkriptą lietuvių kalba.

Japonija nusipelno savo reputacijos kaip darboholikų kraštas.  EBPO duomenimis japonai yra labiausiai neišsimieganti tauta pasaulyje. Darbuotojų teisių gynėjai antrina, kad viršvalandžių trukmė šioje šalyje dažniausiai viršija gyvybei pavojingą 100 valandų per mėnesį ribą. Negana to, padėtis blogėja. 2014 m. japonai miegojo vidutiniškai 21 min. per dieną ilgiau nei dabar.

Visa tai kelia didelį rūpestį miego ekspertams. Jų manymu, Japonijos kultūra dėl atsidavimo darbui linkusi aukoti psichinę ir fizinę sveikatą. Ekstremalus viršvalandžių ir miego trūkumo rezultatas – mirtis nuo išsekimo darbe, vadinama karoši. Jukimi Takahaši tiesiogiai susidūrė su tamsiąja Japonijos darbo kultūros puse. Jos dukra Matsuri nusižudė praėjus vos metams po to, kai, baigusi studijas, pradėjo dirbti milžiniškoje reklamos agentūroje „Dentsu“.

„Tai ne vien „Dentsu“, bet ir visos Japonijos problema.  Japonijos vyriausybė šiemet priėmė darbo rinkos reformą, numatančią baudas už ekstremalius viršvalandžius.  Tačiau jos nustatytos viršvalandžių lubos yra 100 val, o tai gerokai viršija krūvį, galintį sukelti karoši“, sako ponia J. Takahaši.

Matsuri mirtis sukrėtė šalį ir atskleidė pokyčių būtinybę.  „Dentsu“, pavyzdžiui garsiai paskelbė savo naujas, viršvalandžius ribojančias taisykles.  Laikrodžių rodyklėms pasiekus 22 val., įmonės pastatuose, pavyzdžiui, automatiškai išjungiamos šviesos.  Tačiau vidiniai šaltiniai praneša, kad darbas vyksta toliau – pasišviečiant stalinėmis lempomis.

Tačiau Japonijos persidirbimo krizė siaučia ne vien reklamos ir medijų srityse. Padėtis ne geresnė ir statybų sektoriuje.  Per pastaruosius ketverius metus Tokijuje stebimas analogo neturintis statybų bumas.  Be abejo, didžiausia šio bumo dalis yra pasiruošimas 2020 Tokijo olimpinėms žaidynėms. Problema yra tame, kad statybos bumas sutampa su didžiausiu istorijoje darbo jėgos trūkumu Japonijoje.  Paprasčiausiai neužtenka žmonių dirbti visose pradėtose statybose.  Kad įgyvendintų projektus, statybininkai turi dirbti vis ilgiau ir sunkiau, o jų sveikatai kyla vis didesnis pavojus.

Oficialiais duomenimis, karoši kasmet nusineša apie 200 gyvybių. Miego ekspertai mano, kad šis skaičius pernelyg žemas, o legendinė darbininkais pasirūpinančių Japonijos korporacijų kultūra iš tiesų suknia dirbančiųjų sveikatos syvus.

Pasak Japonijos Sveikatos, darbo ir gerovės ministro Takujos Jamazakio:

Žiniasklaidos dėmesys mūsų [ministerijos] atlikto tyrimo rezultatams, padeda žmonėms suprasti kaip persidirbimas gali privesti prie mirties.  Dabar, kai problemos priežastys aiškios, manau, kad kompanijoms bus žymiai lengviau spręsti šią problemą.

Vienas iš galimų sprendimų yra ši vieta Tokijo širdyje esančiame Oimači rajone.  Tai anksčiau šiemet pradėjusi veikti eksperimentinė miego kavinė.  Ateinate čia, sumokate 15 dolerių ir gaunate čia lovą, šviesą sulaikančias užuolaidas ir galimybę dienos metu pamiegoti valandą laiko.  Laikui prabėgus, jūs pažadinamas su stiprios kavos puodeliu ir galite vėl prisijungti prie dirbančiųjų armijos.

Miego ekspretas dr. Džiun Kojama sako, kad prigulti pogulio yra naudinga, bet mieguistumas dienos vidury rodo gilesnę problemą.

Nežinau kodėl, bet japonai mėgsta dirbti ir pamiršti apie miegą.  Negaliu to suprasti.  Užsienyje vertinamas individas, o čia žmonės jaudinasi ką kiti apie juos pagalvos.  Jiems nesinori pirmiesiems išeiti namo, paliekant kolegas prie jų darbo stalų.

Tačiau yra ir manančių, kad šį tą pakeisti galima.  Kad ir šis verslas, neįprastu pavadinimu „Crazy“ (beprotiškas, angl.), besilaikantis radikaliai skirtingo požiūrio į darbuotojų gerovę.  Viena iš savininkų strategijų – mokėti piniginį bonusą darbuotojams, kurie ilgiau išsimiega.

Kazuhiko Morijama, firmos vyriausiasis vadybininkas pasakoja:

Mes renkame darbuotojų miego trukmės duomenis ir biure paskelbiame jų reitingus.  Geriausiai išsimiegoję darbuotojai kas mėnesį sulaukia paskatinimo.  Mes visi sutariame, kad be pakankamo poilsio nepasieksime aukštos kokybės.  Palyginus su praėjusiais metais, kai tik pradėjome rinkti duomenis apie miego trukmę, dabar geriau matome kas yra pavargęs, o kas kupinas jėgų dirbti ir panašiai.

„Crazy“ rengia vestuvių ceremonijas, gerokai besiskiriančias nuo praeities tradicijų. Panašiai inovatyviai ši kompanija stengiasi žiūrėti ir į darbininkų gerovę. „Mūsų firmoje svarbiausia yra darbuotojų sveikata, tuomet tarpusavio santykiai ir tik tada – darbas“, sako K, Moryama.

Jukimi niekas neatstos dukters netekties.  Bet Matsuri mirtį galėtų įprasminti jos išjudinti fundamentalūs pokyčiai Japonijos darbo kultūroje.

Ponia J. Takahaši: „kai paklausi jaunų žmonių apie jų prioritetus, apie jų darbą ir apie tai ką jie nori daryti su savo gyvenimu, man susidaro įspūdis, kad jiems vis svarbesnis tampa jų privatus gyvenimas.  Bet vyresnioji karta yra skirtinga, ir jai sunku suprasti tokį požiūrį.  Dėl to Japonija negali pasikeisti savo jėgomis; mums reikalingas spaudimas (iš viso pasaulio), kad išgyvendintume karoši.“

Kaip puikiai žino persidirbę japonai – nuo biurų iki statybos aikštelių – pakeisti taisykles nėra tas pats, kas pakeisti kultūrą.

Šaltinis: y-news.lt

Advertisements

Parašykite komentarą