Aktualijos

G20 šalys iškastinio kuro projektams per metus skiria mažiausiai 77 mlrd. JAV dolerių

Per pastaruosius trejus metus išsivysčiusios šalys per bankų ir plėtros programas kasmet skyrė mažiausiai 77 mlrd. JAV dolerių naftos ir dujų projektams, nepaisant jų įsipareigojimo pagal 2015 metų Paryžiaus susitarimą sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, parodė trečiadienį paskelbta analizė.

Nepaisant įsipareigojimo apriboti temperatūros kilimą iki „gerokai žemiau“ 2 laipsnių pagal Celsijų, kaip numatyta Paryžiaus susitarime, didžiojo dvidešimtuko (G20) šalys kasmet iškastinio kuro projektams vis dar išleidžia tris kartus daugiau lėšų nei švarios energijos šaltiniams, rašoma stebėtojos „Oil Change International“ ataskaitoje.

Šios šalys finansuoja esamus ir naujus energetikos projektus per eksporto kreditų agentūras, kurios korporacijoms teikia vyriausybės remiamas paskolas ir garantijas, bei pagal tarptautines plėtros programas.

Dėl to lėšų pėdsaką būna sunkiau atsekti nei mokesčių mokėtojų subsidijas, kurios atskirai sudaro apie 80 mlrd. JAV dolerių per metus.

Tyrimo, kurį parėmė daugiau kaip 30 aplinkosaugos grupių, autoriai teigė, kad labai svarbu, jog vyriausybės nutrauktų naftos ir dujų tiekimo skatinimą ekonominių paskatų planuose po COVID-19 sukeltos krizės.

„G20 šalys ir toliau subsidijuoja iškastinio kuro pramonę, net jei ji priima blogus verslo sprendimus, kurie kenkia žmonėms ir planetai“, – teigė organizacijos „Friends of the Earth“ JAV vyresnioji tarptautinės politikos analitikė Kate DeAngelis (Keitė Deandželis).

„Mūsų planeta artėja prie klimato katastrofos, o šios šalys savo milijardais lieja benzino į ugnį“, – pareiškė K. DeAngelis.

Analizė parodė, kad tarp didžiausių iškastinio kuro projektų finansuotojų yra Kinija, Japonija, Kanada ir Pietų Korėja, kurios per kreditų agentūras ir plėtros bankus kasmet šiems projektams skiria daugiau kaip 50 mlrd. JAV dolerių.

Tam, kad būtų įgyvendinti ambicingi Paryžiaus susitarimo tikslai, pasak JT, emisijos iš energijos sektoriaus kasmet turi sumažėti po 7,6 proc. iki 2030 metų.

Praėjusią savaitę atliktame „Gamtos klimato kaitos“ tyrime teigiama, kad 2020 metais dėl koronaviruso pandemijos išmetamų teršalų kiekis sumažės 7 proc. – tai būtų didžiausias metinis kritimas nuo Antrojo pasaulinio karo.

Naujienų agentūros BNS informacija

„Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama“.

Leave a Reply