Aktualijos

Ekonomistai nesutaria, ar paslaugų kainų augimas paaštrins krizę

Statistikos departamentui skaičiuojant, jog per metus paslaugų kainos Lietuvoje išaugo 4,8 proc., banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, jog taip įmonės gali bandyti kompensuoti nuostolius, tačiau kainų augimas gali sumažinti gyventojų užimtumą ir atbaidyti turistus.

Tuo metu „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad kainos auga dėl didėjančių atlyginimų. Jo teigimu, jei kainos imtų mažėti, krizė šalyje paaštrėtų.

Ž. Maurico teigimu, kainų augimui, tikėtina, įtakos turėjo Lietuvos įmonių noras kompensuoti nuostolius dėl apyvartos sumažėjimo, tačiau tai gali turėti priešingą efektą – dar labiau sumažinti bendrą sektoriaus apyvartą ir atbaidyti turistus.

„Ekonomikos nuosmukio metu yra pakankamai natūralu nedidinti kainų arba netgi laikinai sumažinti, siekiant palaikyti tam tikrą apyvartos mastą, kad nereikėtų atleisti darbuotojų ar imtis tam tikros dalies verslo uždarymo. Be to, nemažos dalies komponentų, kurie naudojami paslaugų tiekime, kainos yra sumažėjusios“, – BNS sakė Ž. Mauricas. 

„Atsižvelgiant į faktą, kad gyventojų pajamos šiemet sumažės dėl išaugusio neapibrėžtumo ir sumažėjusio polinkio išlaidauti ne pirmo būtinumo paslaugoms, paklausa arba išleidžiamų pinigų suma šitame sektoriuje turėtų sumažėti. Kadangi kainos toliau kyla, natūralu, kad tada ne visiems užteks vietos po saule. Galime turėti tokią situaciją, kai bus paslaugos teikiamos brangiau, be turėsime žymai mažiau įmonių ir dirbančiųjų, kurios teiks tas paslaugas, ir turėsime didesnes kainas, bet mažesnį užimtumą“, – pridūrė jis. 

Tuo metu N. Mačiulis sako, kad kainos didėja, nes augo darbo sąnaudos, didėjo atlyginimai. Anot jo, paslaugų kainų mažėjimas būtų bloga tendencija, kaip tik signalizuojanti apie tai, kad negalės didėti atlyginimai, mažės užimtumas. 

„Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kalbama apie metinį paslaugų kainų pokytį, kuris augo maždaug 5 procentais, tačiau per tą patį laikotarpį atlyginimai didėjo maždaug dešimtadaliu. (…) Kai tiek didėja darbo sąnaudos, turbūt nereikėtų tikėtis, kad kainos mažės,“ – BNS sakė N. Mačiulis. 

„Galima pasidžiaugti, kad Lietuvoje dar nėra paslaugų kainų mažėjimo tendencijų, nes jos greičiausiai vestų prie didesnio nedarbo ir mažesnio atlyginimo, tai būtų tikrai tragiškas scenarijus. (…) Visos Vyriausybės, visi didieji centriniai bankai bando užtikrinti, kad nemažėtų kainos ir nemažėtų atlyginimai“, – pridūrė jis.  

Tačiau Ž. Mauricas pastebi, jog Estijoje atlyginimai taip pat didėjo, tačiau gegužės mėnesį kainos mažėjo 2 procentais.

N. Mačiulis pabrėžia, jog paslaugų kainų augimas Lietuvoje fiksuojamas bent penkerius pastaruosius metus ir dabar jos yra tame pačiame lygyje, kaip ir prieš krizę. 

„Bandant įšaldyti arba sumažinti kainas, mes galime sukurti krizę, kad ir kaip keistai tai skambėtų. Bet šita situacija, kurią mes turime, yra nulemta natūralių ekonominių tendencijų“, – sakė N. Mačiulis. 

Statistikos departamento duomenimis, prekių kainos per mėnesį sumažėjo 0,8 proc., paslaugų kainos – padidėjo 0,2 procento. Per metus vartojimo prekių kainos sumenko 1,6 proc., paslaugų – išaugo 4,8 procento.

Pasak N. Mačiulio, prekių kainų mažėjimas yra susijęs su atpigusiomis žaliavomis, be to, prekių gamyboje darbo sąnaudos sudaro mažesnę dalį nei paslaugų. Jis taip pat pabrėžia, jog dažnai prekės gaminamos ne Lietuvoje, jos yra importuojamos, o sumažėjus pasaulinei paklausais sumažėjo ir jų kaina.

Autorė Erika Alonderytė

Naujienų agentūros BNS informacija

„Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama“.

Leave a Reply