Aktualijos

EK: nelygybė ir socialinė atskirtis išlieka Lietuvos problema

Lietuvoje pastaraisiais metais įvyko teigiamų ekonominių pokyčių, tačiau pajamų nelygybė ir skurdo rizika išlieka šalies problema, kurios Lietuva negali nepaisyti, teigia Europos Komisija (EK).

Europos Komisija trečiadienį paskelbė ataskaitą, kurioje analizuoja Lietuvos patiriamus ekonominius ir socialinius iššūkius.

„Lietuvos fronte nieko naujo. Nors iš pirmo žvilgsnio Lietuvos ekonomikos sveikata atrodo neblogai, tyrimai visai geri, tačiau ilgalaikės lėtinės ligos, tokios kaip skurdas, nelygybė, socialinė atskirtis, švietimo, sveikatos sistemų problemos nesitraukė ir jeigu bus uždelstos, gali turėti ilgalaikių pasekmių“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

Pasak jo, Lietuvos „nedidelė pažanga“ matyti kai kuriose srityse: išplečiant mokesčių bazę, kovojant su skurdu ir nelygybe, ypač kalbant apie vaiko išmokas, tačiau giluminės problemos išlieka labai didelės, o teigiami žingsniai reikšmingai socialinės atskirties nemažina. 

EK: būtina tobulinti mokesčių sistemą 

Europos Komisija teigia, kad 2019 metais Lietuvos viešieji finansai iš perteklinių tapo subalansuotais. Tai įvyko dėl darbo jėgos apmokestinimo sumažinimo, „kuris nebuvo visiškai kompensuotas kitomis mokesčių priemonėmis“. Nepaisant tam tikrų žingsnių plečiant mokesčių bazę – buvo praplėsta nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazė, įvestas automobilio registracijos mokestis, – vis dėlto ir toliau nėra išnaudojamos mažiau kenkiančio ekonomikos augimui apmokestinimo galimybės.

„Mokesčių surinkimą gerinančių priemonių efektyvumas išlieka nedidelis, o pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimo atotrūkis Lietuvoje išlieka vienas aukščiausių Europoje. Palyginti nedidelės biudžeto pajamos, mažas mokesčių sistemos progresyvumas, apmokestinimo formų ir išimčių įvairovė riboja viešuosius išteklius ir daro mokesčių sistemą mažiau teisingą, o trūkumai biudžeto išlaidų planavimo sistemoje mažina viešųjų išlaidų efektyvumą“, – rašoma EK pranešime. 

Skurdo ir atskirties mažinimo priemonės nepakankamos 

Lietuva ėmėsi priemonių mažinti skurdą, tačiau, pasak Briuselio, vertinant skurdo ir socialinės atskirties riziką, pajamų nelygybę ir mokesčių bei išmokų sistemos poveikį mažinant skurdą Lietuva vis dar priskiriama grupei ES šalių, kuriose situacija vertinama kaip kritinė.

„Lietuvoje ekonominio augimo vaisiais vis dar dalijamasi netolygiai: nepaisant pozityvių pasikeitimų paskutiniaisiais metais, pajamų nelygybės ir skurdo rizikos rodikliai Lietuvoje išlieka aukšti“, – pranešime teigia A. Pranckevičius. 

Pasak jo, Lietuvos situacija išlieka kritinė bent trimis aspektais: pirma, pagal visuomenės dalį, kuri yra socialinės atskirties ir skurdo rizikoje, – Lietuvoje tai yra 28,3 proc., palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu – 21,9 proc. Antra, pagal pajamų lygybę, tai yra, pagal penktadalio didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančiųjų pajamų skirtumą (kartais): Lietuvoje tai yra 7,1 karto, o ES – 5,17 karto. Trečia, pagal išmokų vaidmenį mažinant skurdą: Lietuvoje šis vaidmuo yra 22,9 proc., ES vidurkis – 33 proc., tai yra, gerokai didesnis. 

Skurdo ir socialinės atskirties rizika išlieka ypač aukšta bedarbių, žmonių su negalia, senyvo amžiaus asmenų, tėvų, vienų auginančių vaikus, grupėse. Šią riziką didina ribota prieiga prie viešųjų paslaugų, pavyzdžiui, slaugos ir socialinių paslaugų. 

Pasak ataskaitos, didėjant darbo jėgos su žemais įgūdžiais imigracijai iš trečiųjų šalių, išsilavinusių darbuotojų emigracija tęsiasi, taip pat išlieka problemų su ilgalaikių bedarbių ir pažeidžiamų visuomenės grupių integracija į darbo rinką.

Europos Komisijos vertinimu, bendras Lietuvos ekonomikos augimas slepia didėjančius socialinius ir ekonominius skirtumus regionuose.

Švietimo reforma lėta, sveikatos padėtis viena prasčiausių ES

Europos Komisijos vertinimu, švietimo reforma Lietuvoje vyksta lėtai, trūkstant koordinavimo ir ilgalaikės strategijos, kaip didinti švietimo įstaigų tinklo efektyvumą.

„Mažėjant moksleivių ir studentų skaičiui, o pedagogams senstant, darosi vis sunkiau užtikrinti efektyvų ir kokybišką ugdymą, ypač kaimo vietovėse. Lietuvos moksleivių pasiekimai išlieka žemesni už ES vidurkį, o vaikai iš pažeidžiamų visuomenės grupių susiduria su nevienodomis galimybėmis gauti visavertį ugdymą. Suaugusiųjų dalyvavimas švietimo programose išlieka žemas“, – sako vykdomoji Europos Sąjungos institucija.  

EK teigia, kad nors Lietuva ėmėsi priemonių sveikatos priežiūros prieinamumui gerinti, tačiau Lietuvoje žmonių sveikata lieka viena prasčiausių, o mirštamumas nuo pagydomų ir išvengiamų ligų – vienas aukščiausių ES. 

„Lietuvos žmonių sveikata lieka viena prasčiausių Europos Sąjungoje – tik 44 proc. visuomenės Lietuvoje savo sveikatą vertina kaip gerą arba labai gerą, kai Europos Sąjungos vidurkis yra 70 proc. Kaip gerai žinote, mirštamumas nuo išgydomų ligų, paskutiniais duomenimis, dvigubai viršijo Europos Sąjungos vidurkį“, – spaudos konferencijoje kalbėjo A. Pranckevičius. 

Pasak jo, sveikatos apsaugos sistemos finansavimas išlieka mažas: 5,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Lietuvoje, palyginti su 7 proc. ES. 

Briuselis nurodo, kad Lietuvos augimo potencialui išlaikyti ypač svarbi mokslo ir inovacijų sistema, kuri, nepaisant dedamų pastangų, išliekanti fragmentuota, susiduria su talentų trūkumu ir neefektyviu finansavimu. Išlaidos mokslinei ir tiriamajai veiklai Lietuvoje tebėra menkos, o verslo ir mokslo institucijų bendradarbiavimas išlieka ribotas.

EK: aplinkosaugos tvarumas žemas 

Šiais metais daug dėmesio šalies ataskaitoje skiriama aplinkosaugos tvarumui, kuris Lietuvoje esąs žemas. Tą, pasak Komisijos, lemia didėjantis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, ypač transporto sektoriuje, intensyvus resursų naudojimas ekonomikoje, silpna teršėjų kontrolė, maži aplinkosaugos mokesčiai ir lėtas žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimas. 

Perėjimui prie klimatui neutralios ekonomikos Lietuvoje lengvinti labiausiai paveiktuose regionuose Europos Komisija siūlo Teisingo perėjimo mechanizmo finansavimą.

„Būtent ši ataskaita pirmą kartą apie tai kalba ir viename iš priedėlių konkrečiai Lietuvai siūlo sprendimus“, – aiškina A. Pranckevičius. 

Komisija: būtinos struktūrinės reformos 

EK atstovybės Lietuvoje vadovas, apibendrindamas ataskaitą, teigė, kad Lietuva yra kryžkelėje, kurioje reikia padaryti „teisingą posūkį ir tapti labiau diversifikuota ekonomika“. 

„Tolesniam sparčiam pajamų augimui būtina sėkmingai pereiti prie žiniomis pagrįstos ekonomikos, galinčios užtikrinti didesnį našumą ir išvengti vidutinių pajamų spąstų ir tai, be jokios abejonės, vargiai įmanoma be gilių struktūrinių reformų“, – teigė A. Pranckevičius. 

Atsižvelgdama į ataskaitą Lietuva ruoš nacionalinę reformų programą, kurią pateiks Europos Komisijai balandžio pabaigoje. Gegužę EK pateiks šalims skirtas rekomendacijas. 

Autorius Vytautas Budzinauskas

Naujienų agentūros BNS informacija

„Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama“.

Advertisements

Parašykite komentarą