Aktualijos

Dykai dalinami pinigai ir skolinimasis: kodėl tai logiška pandemijos metu?

Šiomis dienomis Lietuvos vyriausybė ir Seimas pritarė galimybei pakelti šių metų grynojo skolinimosi limitą nuo 904,6 mln.  iki 5,401 mlrd. eurų, taip pat nustatyti naują valstybės garantijų limitą paskoloms, būtinoms ekstremalių situacijų paveiktos ekonomikos skatinimui ir likvidumui didinti.

Vyriausybė teigia ieškanti kur pigiau galima būtų pasiskolinti.

Lenkijos vyriausybė formuoja 47 milijardų eurų vertės „antikrizinį skydą“, kurį naudos kompensacijoms tiek verslui, tiek ir dirbantiesiems (kompensuos nesumokamus atlyginimus ir t. t.).

Europos centrinis bankas (ECB) pranešė apie 750 milijardų dolerių vertės ekonomikos skatinimo programą.

Na, o JAV žengia dar toliau – planuoja tiesiog išdalinti gyventojams su mažesnėmis pajamomis 500 milijardų dolerių. Nuo kokio dydžio pajamų bus pretenduojama į išmoką – dar neaišku. Bet tikėtina, jog į ne daugiau nei 75 000 dolerių vienam iš suaugusiųjų į metus. Planuojama, kad vienas suaugęs šeimos narys gautų vienkartinę 1000, o vaikas – 500 dolerių išmoką.

JAV administracija taip pat planuoja, be kita ko, skirti 300 mlrd. JAV dolerių mažosioms įmonėms, kad jos galėtų toliau mokėti atlyginimus savo darbuotojams.

Kas čia vyksta? Staiga pasaulis tapo socialistinis ir susirūpino paprastais žmogeliais? Ne, tiesiog gelbėjama egzistuojanti kapitalistinė sistema.

Lietuviško feisbuko erdvėje, po žinia, jog Lietuvos valstybė planuoja kompensuoti dalį dirbančiųjų atlygio (aišku, dalį algos reikės ir pačiam verslininkui savo darbuotojui sumokėti), atsirado pasipiktinusių, kad iš ko savininkas mokės, jeigu stoja bizniukas. Tačiau tie besipiktinantys smulkūs verslininkai nepamąsto esminio dalyko. Jeigu nebus kompensuojamos dirbančiųjų žmonių pajamos, tai tik laiko klausimas kada visa sistema patirs bankrotą, vartojimas smuks ir tie jų versliukai (nevisi, bet dauguma) smagiai bankrutuos. Todėl mokėti, kad ir dalį algos, verslui apsimoka labiau negu nemokėti visai.

Vietinis „smulkus graibštukas“ viarslinykas (ypač Lietuvoje) nėra labai išmintingas ir mąsto tik čia ir dabar kategorijomis. Tačiau aukštesnėse korporacijose sėdi kiek protingesni žmonės (net ir mūsų Vyriausybeje, arba bent jau juos kažkas paprotina) ir supranta, jog dabartinėje situacijoje reikia atidaryti „pinigų malūną“, jog vartojimas nekristų.

Kritantis vartojimas automatiškai vestų prie perprodukcijos krizės. Sandėliai pilni – perkančiųjų mažai. Tai vestų prie masinių darbuotojų atleidimų, kas vėl mažintų vartojimą ir vestų prie dar didesnių darbuotojų atleidinėjimų.

Automatiškai iškiltų problemos su lizinginiu būstų ir/ar automobilių ar šiaip kokių rakandų atsiskaitymu.

Todėl visi bandymai rinką „užlieti“ pinigais tėra elementarus bandymas nustumti nuo savęs recesiją (lotyniškai reiškia „atsitraukimas“). Labai mandras žodis, kuriuo pakeičia labai jau tiesmuką krizės sąvoką. Gryni pinigai paleidžiami tam, jog išvengtų socialinių bei politinių neramumų bei išsaugotų stambų kapitalą bei pačią kapitalistinę santvarką.

Trumpuoju periodu tai tikrai padės ir sušvelnins ateinantį smūgį. Tačiau neaišku kiek laiko truks antivirusiniai karantinai (į kuriuos dauguma žmonių žiūri lengvabūdiškai ir taip tik didina problemą). Jeigu truks 3 mėnesius, kas yra realus scenarijus, žiūrint iš tam tikrų judesių, tada reikės dar daugiau pinigų. O tada jau neaišku ar neprasidės dar didesnio masto infliacija (pinigų nuvertėjimas).

Prekinė sistema bei jos pasireiškimas per vartojimą yra esminė dabar vyraujančios kapitalistinės ekonomikos Alfa ir Omega (Posakis kilo iš Biblijos: „Aš esu alfa ir omega, pirmasis ir paskutinis“ (Apokalipsė, 1, 10)).

Vartojimas, kaip monetarinis prekių įsigyjimas, yra svarbus ne tik, kad egzistuotų visos dabar esančios įmonės ir įmonėlės, bet ir tam, jog į biudžetą susirinktų pinigai.
Daugelis žmonių nelabai supranta, jog esminis mokestis Lietuvoje yra PVM (pridėtinės vertės mokestis) kurį mes visi kasdien sumokame, kai perkame kokią prekę ar paslaugą.

2020 metų biudžetui buvo numatyta surinkti 4,149 mlrd. eurų gyventojų pajamų mokesčio. Žinant, jog planuojamas 2020 metų biudžetas buvo 11,545 mlrd. eurų (su ES parama. Be jos 9.5 milijardo), tai akivaizdu, kad gyventojų vartojimas šalyje yra gyvybiškai svarbus Lietuvos biudžetui. Kitaip atsiranda skylės, kurias bet kokiu atveju tektų lopytis skolinantis.

Ironiška, bet net ir kainų kilimas yra naudingas Lietuvos biudžetui, nes taip daugiau surenkama PVM mokesčio (bent jau tikėtina, kad daugiau surinks), todėl, nors premjeras Skvernelis garsiai bara keliančius kainas prekybininkus, bet nesiima konkrečių veiksmų, kad juos pažaboti. Negi kąsi sau į uodegą?

Tad grynųjų pinigų dalinimas ar kitoks įliejimas į rinką yra logiškas žingsnis iš kapitalo pusės. Naudingas (bent jau einamuoju laikotarpiu) ir žmonėms, nes bus galima pragyventi ir savo mokesčius susimokėti.

Aišku, labai svarbu už kokią palūkanų normą bus paskolinti tie pinigai, kaip jie bus skirstomi bei įsisavinami. Tačiau jie išlaikys sistemos stabilumą. Bent jau kurį laiką.

Stebėkite įvykius. Geriausias naujienas gausite prisijungę į mūsų facebook grupę – „Naujienos ir įdomybės. Inforama.lt“ bei laukite naujų mūsų straipsnių!

Marius Jonaitis

Advertisements

2 replies »

Parašykite komentarą