Ekonomika

Didžioji politika ir Lietuvos žemės ūkis

Visi važiuojantys mašina iš Lietuvos į Lenkiją neišvengiamai mato šį vaizdą. Apytuščiai Lietuvos laukai, tyla, grožis ir palaima, kur ne kur pamatysi ūžiantį traktorių ar kombainą, erzinantį klausą ir trukdantį pasimėgauti šia ramybe. Bet viskas staiga keičiasi kertant sieną: tos lietuviškos rimties būsenos nebelieka nei pėdsako! Laukai nebetušti – juose dirba žmonės, garsiai burzgia technika. Gal ne vienas paprastas Lietuvos pilietis, nesusidūręs su žemės ūkio realijomis mūsų šalyje, užduodavo klausimą: kame čia reikalas?

Atsakymas akivaizdus: Lenkijos žemės ūkis palyginti su mūsiškiu ne tiesiog gyvas – jis klesti. Lenkijos aukščiausi pareigūnai, puikiai žinodami ypatingą šios ekonomikos šakos svarbą šalies gerovei, vis tiek sugeba priešintis drakoniškai Europos sąjungos politikai, nukreiptai į žemės ūkio sunaikinimą Centrinės ir Rytų Europos šalyse. Kalbama, aišku, apie naujausias ES nares, kurių tarpe ir Lietuva.

Kaip ir Lenkijoje Lietuvoje didžiausią viso žemės ūkio dalį sudaro smulkūs gamintojai, t. y. šeimos ūkiai. Pas mus tai nuo Europos Sąjungos politikos labiausiai kenčiantis sektorius.

Kaimo vystymosi programa, realizuota Europos Sąjungos 2007-2013 m., didžiausią savo paramos dalį (virš 70%) realizavo labai keistoms kryptims: pirmoji kryptis (daugiau nei pusė visų lėšų) buvo skirta pusiau natūriniam ūkininkavimui (3% lėšų), jaunųjų ūkininkų susikūrimui (8,6% lėšų), ankstyvam išėjimui iš prekinės žemės ūkio gamybos (12,6% lėšų), miškininkystės plėtrai (11% lėšų). Kitaip tariant, ši ES programos paskirtis buvo gražus Lietuvos žemės ūkio sunaikinimas stambių latifundijų naudai.

Nors patys latifundijų savininkai nieko pagal ją negavo: šios vadinamosios „paramos“ tikslas – išstumtų iš mažinamo pramoninio sektoriaus žmonių svajonių apie savo ūkį gamtoje išsipildymas. Nes žmones mokė tik ūkininkavimo nuosavame darže savo asmeninei naudai: ankstyvas išėjimas iš prekinės gamybos kaip tik reiškia staigų nustojimą gaminti pardavimui. O miškininkystės plėtra – tai mokymasis paprasčiausio rinkimo ir skynimo tų produktų, kurie miške auga savaime.

Dar įdomiau atrodo antroji kryptis: iš skirtų jai 803 mln. eurų 43% buvo išnaudota išmokoms dėl agrarinės gamtos apsaugos. Tai tas atvejis, kai ūkininkui turėjo mokėti būtent už tai, kad jis nieko negamina. O 16% visų lėšų buvo skirta išmokoms už arimo žemių apsodinimą miškais. Kiekvienam uoliam ūkininkui tokie veiksmai mažų mažiausiai nepriimtini.

Žodžiu, buvo padaryta viskas, kad 80% Lietuvos žemės ūkių darbas tapo niekam nereikalingas. Dabar šiuos ūkius galima su ramia širdimi panaikinti. Tokiu būdu atlaisvinti žmonės kompensuos darbo rankų stoką svarbesnėse ES šalyse.

Didelį nuostolį Lietuvos žemės ūkiui atnešė sankcijos prieš Rusiją: dėl jų Lietuva prarado apie 2 mlrd. eurų. Tik pieno gamintojų nuostolis įvertinamas 250 mln. eurų ir dėl to bankrutavo daug gyvulininkystės ūkių.

Briuselio dotacijos Lietuvos ūkininkams negalėjo kompensuoti net pusės šios žalos. Juk Europos ūkininkai iš ES gauna maždaug 266 eurus už hektarą apdirbamos žemės, tačiau Lietuvoje dotacijos suma sudaro 166 eurus.

Išeina, kad konkuruodami ES rinkoje su kitų valstybių atstovais, lietuviai gauna žymiai mažesnes išmokas iš ES. Disponuojant tokiais duomenimis, lengva paaiškinti, kodėl kaimo gyventojai vis dažniau teikia pirmenybę profesijos pakeitimui: vien tik 2018 m. Lietuvoje užsidarė apie 1,4 tūkstančių mažų pieno ūkių.

Ir apskritai: Lietuvos ūkininkų geros naujienos iš vyriausybės aplanko vis rečiau. Tai parodė ir žemdirbių atstovų susitikimas su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu, ir Prezidento patarėjais: Agne Jakstiene ir Vaidu Augustinavičiumi bei atsakingais ministerijos specialistais.

Mūsų šalies vadovams verta nepamiršti, kad žemės ūkis – viena pagrindinių Lietuvos ekonomikos šakų, jo dalis šalies BVP sudaro 10 %. Ir pabaigti norisi tuo, nuo ko pradėjome: Lenkijos pavyzdys tikrai įkvepiantis – būtent stiprus žemės ūkis buvo pagrindiniu faktoriumi, padėjusiu šiai šaliai pergyventi 2008 m. krizę.

Autorius: Steponas Makoveckis

Parašykite komentarą