Aktualijos

Atleidimų iš darbo nedaugėja, žmonės atšaukiami iš nemokamų atostogų

Lietuvoje dėl plintančio koronaviruso paskelbus karantiną ir uždraudus kai kurių įmonių veiklą bei uždarius darželius bei mokyklas, smarkiai išaugo nedarbingumo pažymėjimų skaičius, skelbia „Sodra“. Karantino pradžioje smarkiai augo ir nemokamų atostogų išleidžiamų darbuotojų skaičius, tačiau valdžiai paskelbus apie paramą įmonėms, išsaugojusioms darbo vietas, darbdaviai suskubo juos atšaukti. Kol kas nedaugėja ir atleidimų iš darbo.

Išleistųjų neapmokamų atostogų kol kas mažiau   

Preliminariais „Sodros“ duomenimis, per tris kovo savaites neapmokamos atostogos suteiktos 25 tūkst. darbuotojų, iš jų vien pirmąją karantino savaitę – 13 tūkst., dar maždaug 5 tūkst. jų neatvyko į darbą įmonių vadovų leidimu.

„Palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, bendras į neapmokamas atostogas išleistų darbuotojų skaičius nepadidėjo“, – antradienį BNS sakė „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė. 

Pasak jos, pernai per visą kovo mėnenį į nemokamas atostogas buvo išleista 35 tūkst. darbuotojų. 

Beveik pusė įmonių, išleidusių darbuotojus tokių atostogų, turi iki 10 darbuotojų.

„Jos yra lankstesnės, tačiau neturi rezervų. Šiuo būdu darbdaviai sumažina sąnaudas, tačiau darbuotojus išlaiko. Darbuotojai išsaugo darbo vietą, nors laikinai netenka darbo užmokesčio ir socialinių garantijų“, – tvirtina „Sodros“ direktorė. 

Daugiausiai darbuotojų neapmokamų atostogų išleido vežėjų, maitinimo, statybos, mažmeninės prekybos įmonės, viešbučiai, kirpyklos, automobilių remonto dirbtuvės, odontologai bei laikinojo įdarbinimo agentūros.

J. Varanauskienė pabrėžė, kad kai kurie darbdaviai, pirmomis karantino dienomis darbuotojus išleidę neapmokamų atostogų, netrukus juos ėmė atšaukti. 

„Jie aktyviai tikslina duomenis apie neapmokamas atostogas. Gauname daug prašymų atšaukti suteiktas neapmokamas atostogas“, – BNS teigė J. Varanauskienė.

Anot jos, darbdaviai pripažįsta, kad suskubus darbuotojus leisti tokių atostogų, dalis jų pateikė nedarbingumo pažymas. 

Vyriausybei nutarus remti darbuotojus išsaugojančias įmones, kai kurios įmonės grąžino juos į darbą  baimindamosi prarasti teisę į valstybės paramą.  

Priėmimų ir atleidimų – tiek pat  

Pasak J. Varanauskienės, kovą buvo išlaikytas priimtų ir atleistų darbuotojų balansas. Pavyzdžiui, pirmąją karantino dieną, kovo 16-ąją, iš darbo buvo atleisti 2 995, o priimti 3 056 darbuotojai, per visą praėjusią savaitę – atitinkamai 8 565 ir 8 405. 

J. Varanauskienės teigimu, atleidimo procedūros ilgiau užtrunka, todėl kol kas reali situacija neaiški. 

Daugiau darbuotojų atleido negu įdarbino restoranai ir kitos maitinimo įmonės, viešbučiai, statybų bendrovės, aprangos ir avalynės parduotuvės, siuvyklos, vaikų ugdymo įstaigos, automobilių remonto dirbtuvės. 

„Dažnesnis reiškinys tose paveiktose veiklos rūšyse, kur didelė darbuotojų kaita (daug jų dirba bandomąjį laikotarpį), nėra aukštų kvalifikacijos reikalavimų (padavėjai, pardavėjai), bei mažose įmonėse“, – teigia „Sodros“ vadovė.  

Smarkiai išaugo nedarbingumo pažymų  

Nedarbingumo pažymėjimų iki karantino kovo mėnesį per dieną buvo išduodama apie 7–10 tūkst., o kovo 16-ąją – jau 54 tūkst.

„Toks šio skaičiaus išaugimas, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, yra netipinis“, – pabrėžė J. Varanauskienė.

Per pirmą karantino savaitę iš viso išduota 146 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų (ankstesnę savaitę – 56 tūkst.), iš jų 42 tūkst. – dėl vaiko priežiūros, 11 tūkst. – dėl galimo kontakto su sergančiais ar kitų su krize susijusių priežasčių, bei 93 tūkst. – dėl kitų ligų, o per tris kovo savaites – iš viso 257 tūkst., arba 25 proc. daugiau negu pernai kovą (211 tūkst.). 

„Tai daugiau negu buvome planavę“, –  BNS sakė „Sodros“ direktorė. 

Daugiausiai šių pažymėjimų privačiame sektoriuje išduota restoranų ir maitinimo, vežėjų bendrovių, parduotuvių darbuotojams. 

„Viena vertus, pirmieji trys sektoriai – tai sektoriai, kuriuose apskritai dirba daugiausia darbuotojų, kita vertus, santykinai daugiau nedarbingumo pažymų tenka viešbučiuose, odontologijos įmonėse dirbantiems asmenims. Tai sudaro pagrindą daryti prielaidą, kad nedarbingumo pažymėjimai galimai imami norint kompensuoti sumažėjusias pajamas dėl sumažėjusių darbo apimčių“, – tvirtino J. Varanauskienė.  

Seimas praėjusią savaitę nutarė, kad darbdaviams, karantino metu paskelbusiems prastovą ir jos metu išlaikantiems darbo vietas, bus mokama nuo 60 iki 90 proc. darbuotojo algos dydžio subsidija, o dar 10-40 proc. turi prisidėti pats darbdavys.   

Vyriausybė leido tėvams, neturintiems, kas prižiūri jų vaikus dėl uždarytų darželių ar mokyklų, imti nedarbingumo pažymėjimus. 

Autorė Sniegė Balčiūnaitė

Naujienų agentūros BNS informacija

„Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama“.

Parašykite komentarą