Aktualijos

Ateina globali krizė?

Šiuolaikinis pasaulis matė ne vieną ekonominę krizę. Mus nuolat ištinka periodinės kapitalistinės (perprodukcijos) krizės, buvo ir finansinių, o dabar, panašu, jog turėsime virusinę ekonominę krizę.

Visi ankstesni faktoriai, sukeliantys krizę, veikia (tik gal šį kartą perprodukciją galima išimti, nes žmonės šluoja tam tikras prekes), bet prie jų prisideda naujas force majeure (įvykis, kurio negalėjai numatyti), vardu koronavirusas.

Ši tema jau kuris laikas eskaluojama ir žmonės susibūrė į dvi skirtingas puses – panikuotojus ir neigėjus. Visi turi savo argumentus, kaip ir perspaudimus. Greičiausiai, tiesa yra kažkur per vidurį.

Šio straipsnio tikslas – parodyti, kaip koronavirusas pagreitina naują pasaulinės ekonominės krizės atėjimą (kuris ir taip buvo numatytas).

Jau nuo pat viruso pradžios sausio mėnesį, matėsi, jog jis trikdys pasaulinę gamybos grandinę. Kinijoje stojo dalis fabrikų ir palengva pasaulinė ekonomika pradėjo justi atskirų produktų ar jų detalių, kurias importuodavo iš Kinijoje gamintų fabrikų, trūkumą.

Nors Kinija teigia suvaldžiusi epidemiją, tačiau reikės laiko vėl užsikurti jų gamybos mašinai. O ekonomikai grįžti į pradinę padėtį trukdo tolimesnis viruso ir jo sukelto poveikio žmonėms faktorius.

Virusas persimetė į Pietų Korėją, Japoniją, vėliau į Europą ir JAV. Šalys imasi drastiškų priemonių bei karantino ir taip atsiranda tų šalių ekonominis sąstingis.

Šį ketvirtadienį (2020 kovo 12 dieną) turime jau labai rimtus ir globalius sprendimus. JAV uždraudė į jos teritoriją atskristi lėktuvams iš Europos šalių (išskyrus D. Britaniją), savo tvarkaraščius spenduoja NBA, Eurolyga, furbolo čempionatai. Italija jau kelinta diena visiškame karantine (visa šalis). Lietuva juda link to nuo ateinančio pirmadienio.

JAV ir Europos akcijų biržos smunka žemyn. Trumpo sprendimas uždrausti į JAV įsileisti lėktuvus iš Europos, akimirksniu sukėlė milijardinius nuostolius lėktuvų bendrovėms ir numušė jų akcijas žemyn.

Smunka turizmo ir aptarnavimo sektoriai. „Linava“ jau teigia, jog užsakymų kiekis sumažėjo 50%, o dirbantys su Vokietijos apdirbamąja pramone sako, jog smunka jų gaminamos produkcijos paklausa.

Kapitalistinėje ekonomikoje visi sektoriai, daugiau ar mažiau, vieni su kitu susiję. Tad, jeigu dega vieni sektoriai, tai ugnis persimeta ir į kitus. Todėl, jeigu ir toliau virusas vers visas šalis karantinuotis, turėsime ekonominę krizę su masiniais atleidimais iš darbų bei didelėmis socialinėmis ir politinėmis problemomis.

Netekę darbų žmonės paklius į labai nepatogią padėtį, nes net 18% Lietuvos gyventojų visai neturi santaupų, o dar tiek pat turi tik vienam mėnesiui. Žinant, jog daugelis jaunų žmonių gyvena lizinginiuose būstuose, tai kiltų dar viena papildoma problema.

Kadangi bėdos po vieną nevaikšto ir viskas vyksta vienu metu, tai reikia nepamiršti, jog Turkijos teritorijoje yra beveik 4 milijonai pabėgelių, kuriuos Turkijos valdžia naudoja kaip savo spaudimo ginklą Europos sąjungai. Jeigu tuos žmones turkams pavyks išstumti į Europą, turėsime dar vieną bėdų puokštę.

Tad, mielieji, greičiausiai mūsų laukia įdomūs, neramūs ir sudėtingi mėnesiai. Tikėkimės, jog su tuo virusu bus susidorota kiek įmanoma greičiau. Nes kuo ilgiau tai tempsis ir kuo daugiau šalių karantinuosis, tuo sunkesnė bus ateinanti ekonominė krizė.

Autorius Marius Jonaitis

Advertisements

Parašykite komentarą