Aktualijos

Apie Kauno kogeneracinę elektrinę. Šiuškles deginti ar išdujinti?

Prieš skaitant tekstą labai rekomenduočiau peržiūrėti šį dokumentinį filmą (jis lietuvių kalba). Bus lengviau „įeiti“ į temą.

Apie  Kauno kogeneracinę jėgainę

Jau daugelį metų vyksta kalbos apie šalia Kauno, prie Ramučių, LEZ’o teritorijoje turinčią atsirasti Kauno kogeneracinę elektrinę. Procesas jau įsibėgėjo ir statybos, kurias vykdo PST (Panevėžio statybos trestas) jau vyksta.

Pasak „Lietuvos energijos“ Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktoriaus Nerijaus Rasburskio, jėgainės pastatus ir statinius statys daugiau kaip 10 rangovų, o projekto vertė sieks apie 160 mln. eurų.

„Lietuvos energija“ taip pat įgyvendina 345 mln. eurų vertės Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą.

„Lietuvos energijai“ priklauso 51 proc. UAB „Kauno kogeneracinės jėgainės“ akcijų, likusi dalis (49%) – UAB „Fortum Heat Lietuva“.

Antrojo šalies miesto pašonėje planuojama įrengti didelio efektyvumo kogeneracinę jėgainę, kuri per metus pagamins apie 500 gigavatvalandžių (GWh) šiluminės bei apie 170 GWh elektros energijos per metus. Ji užtikrins apie 40 proc. Kaunui reikalingos centralizuotai tiekiamos šilumos ir apie 94 tūkst. būstų elektros energijos paklausą. Jėgainės galia sieks apie 24 megavatus (MW), o šiluminė galia – apie 70 MW, šie pajėgumai leis panaudoti apie 200 tūkst. tonų komunalinių ir pramoninių atliekų.

Projekto vystytojai pabrėžė, kad elektros energijai ir šilumai gaminti bus naudojamos nepavojingos, po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos komunalinės bei pramoninės atliekos ir vandenvalos įrenginiuose susidarantis dumblas.

„Jei, mokslininkų skaičiavimu, po 2030 metų būtų 430 tūkst. tonų degintinų atliekų, jų kogeneracinėms jėgainėms teliktų 320–300 tūkst. tonų. Klaipėdos „Fortum Heat Lietuva“ pajėgumai šiandien siekia 255 tūkst. tonų, o Vilniaus planuojamos jėgainės, kurios statybai Lietuvai jau suteikta 190 mln. eurų Europos strateginių investicijų fondo paskola, pajėgumai siektų 160 tūkst. tonų. AB „Akmenės cemento“ gamykla teigia kasmet sudeginsianti 100–120 tūkst. tonų sertifikuoto kietojo atgautojo kuro. Taigi, Kauno jėgainė su 200 tūkst. tonų pajėgumais jau būtų perteklinė ir šio projekto būtų labai protinga atsisakyti“, – tikino Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir Energetikos komisijos narė Virginija Vingrienė.

Lietuvai nereikės importuoti atliekų iš užsienio valstybių Kaune statomai atliekų deginimo gamyklai, sako Kauno kogeneracinės jėgainės projektą įgyvendinanti valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“.

Įmonė nurodo, kad remiantis Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2016 metais Lietuvoje susidarė 1,272 mln. tonų komunalinių atliekų (apie 2 proc. mažiau nei 2015 metais) ir apie 2,608 mln. tonų pramoninių atliekų (5,6 proc. daugiau) „Remiantis įvairiais ekspertiniais vertinimais degintinų pramoninių atliekų kiekis gali siekti nuo 260 tūkst. tonų iki beveik 400 tūkst. tonų per metus, todėl bendrai degių komunalinių ir pramoninių atliekų pilnai pakanka visoms trims atliekų deginimo jėgainėms“, – rašoma „Lietuvos energijos“ komentare.

Tačiau visos trys šalies atliekų deginimo jėgainės per metus galės sudeginti 615 tūkst. tonų atliekų, tačiau Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai paskaičiavo, kad po penkiolikos metų bendras deginti tinkamų atliekų kiekis sieks tik 433,8 tūkst. tonų. Anot dienraščio, tai reiškia, kad efektyviai veiklai trūks per 180 tūkst. tonų atliekų.

„Kauno projektas yra Klaipėdos projekto dvynys, kuris sėkmingai įgyvendintas ir veikia jau keletą metų. Tačiau Kauno projektas yra efektyvesnis dviem aspektais – energetiniu ir aplinkosauginiu. Jėgainėje numatytos deginti nepavojingos komunalinės ir pramoninės atliekos. Jėgainėje diegiama šiuolaikinė moderniausia ir efektyviausia dūmų valymo įranga. Ji užtikrins, jog normatyviniai taršos reikalavimai niekada nebus viršijami. Taip pat veiks ir nulio rizikos sistema, kai eliminuojama bet kokia žmogaus klaidos tikimybė – įvykus kad ir mažiausiam gedimui, jėgainė automatiškai stabdoma“, – teigė N.Rasburskis. Specialistas taip pat pridūrė, kad, lyginant atliekų deginimo jėgainę su kitomis įprastomis elektrinėmis, čia reikalavimai atskiriems taršos elementams yra griežtesni, o taršos rodikliai nuolat stebimi.

Paskaičiuota, jog, Kauno kogeneracinėje jėgainėje deginant komunalines ir nepavojingas pramonines atliekas, o ne vežant jas į sąvartyną, būtų galima sutaupyti apie 15 mln. eurų, nes reikėtų mažiau mokėti už atliekų sutvarkymą ir šilumą. Projekto plane numatyta, jog jėgainėje per metus bus sudeginama apie 200 000 tonų komunalinių ir nepavojingų pramoninių atliekų bei vandenvalos įrenginių dumblo.

„Atliekų importas yra draudžiamas remiantis Lietuvos teisės aktais, todėl visi kiti teiginiai yra nepagrįsti. Šiandien Lietuvos sąvartynuose vienam gyventojui tenkantis atliekų kiekis daugiau kaip 10 kartų viršija pažangių Europos valstybių rodiklius“, – tikino N.Rasburskis.

Šiam įvertinimui atlikti numatoma parinktoje vietoje (Ramučių gyvenvietėje, Karmėlavos sen., Kauno r.,) naudojant mobiliąją laboratoriją 4 kartus per metus, skirtingais metų sezonais, daryti nepertraukiamus dviejų savaičių trukmės kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5, azoto dioksido (NO2), anglies monoksido (CO), ozono (O3), sieros dioksido (SO2) ir benzeno (C6H6) matavimus. Matavimus atliks Aplinkos apsaugos agentūra.

Abejonių dėl jėgainės Kaune statybų yra išreiškę Seimo Energetikos komisijos ir Aplinkos apsaugos komiteto nariai, vertindami prieštaringą informaciją dėl tinkamų deginti atliekų kiekių. Projekto reikalingumu taip pat yra suabejojusi ir Lietuvos pramonininkų konfederacija. Vyriausybei adresuotame rašte ji teigė, kad šis projektas Lietuvos pramonės įmonėms yra nereikalingas.

Kauno miesto ir rajono bendruomenių, visuomeninių organizacijų ir gyventojų atstovai yra surinkę per 3 tūkst. parašų ir kreipęsi į valstybės institucijas, prašydami nepritarti Kauno jėgainės projektui. Europos Komisija irgi yra oficialiai perspėjusi Lietuvą, kad įgyvendinusi planus pasistatyti atliekas deginančią jėgainę ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, šalis rizikuoja nepasiekti europinių atliekų perdirbimo tikslų.

Planuojama, kad 345 mln. eurų vertės Vilniaus jėgainė pradės veikti 2020-ųjų vasarą, o 160 mln. eurų vertės Kauno jėgainė, statoma kartu su Suomijos kapitalo „Fortum Lietuva“, – taip pat 2020 metais.

Visos investicijos į jėgainę be finansavimo kaštų sudarys apie 160 milijonų eurų. Tiesioginės užsienio investuotojo „Fortum“ investicijos sieks apie 27 milijonus eurų.

Kylantys klausimai

1. Kodėl taip arti miesto statomas toks objektas? Visai prie pat Ramučiai (300 metrų iki gyvenvietės). Šalia yra ir Biruliškiai, o gal kelių kilometrų atstumu prasideda didžiausias Kauno mikrorajonas – Dainava.

Aišku, suprantama, jog LEZ’e tikrai apsimoka kurti įmones, nes:

– Pirmuosius dešimt ataskaitinių laikotarpių nereikia mokėti pelno mokesčio;

– Kitus šešis ataskaitinius laikotarpius mokama tik 50% Lietuvos įmonių pelno mokesčio (Pelno mokesčio tarifas 2015 m. Lietuvoje 15 %).

– Taip pat nėra nekilnojamo turto mokesčio bei niekas neapmokestina dividendų. Tikras kapitalistinis rojus. Bet palaukim – šalia gyvena tūkstančiai žmonių!

2. Kokiu būdu bus utilizuojami/sandėliuojami po deginimo likę pelenai, kurie sudaro 90% visų po deginimo likusių atliekų, bei kaip bus išvengiama per kaminą išėjusių „nuodingų pelenų“? Jei statys filtrus, o jie veikia gan trumpai bei juos keisti labai kainuoja, tai neturės  planuojamo pelno.

2018 metais buvo pranešta, jog po Klaipėdos kogeneracinės elektrinės darbo buvo į Norvegiją vežama „laidoti“ apie 65 000 tonų toksiško šlako. O Vilniaus kogeneracinė jėgainė, 2019 metų pabaigoje, sudarė 3 metų sutartį dėl pelenų laidojimo atkuriant Norvegijos salą. Pelenai bus pilami į nuo kalkakmenio gavybos susidariusius kraterius. Tačiau kokie planai kai baigsis ta sutartis?

Skaičiuojama, kad per metus VKJ susidarys apie 11 tūkst. tonų dūmų valymo ir lakiųjų pelenų, kurių Lietuvoje nėra kur panaudoti.

3. Kodėl nesilaikoma Orhuso konvencijos ir nėra gautas visos Ramučių bendruomenės sprendimas dėl tolimesnių kogeneracinės elektrinės statybų?

4.  Kodėl nesvarstomos labiau šiuolaikiškos, pigesnės ir ekologiškesnės alternatyvos?

5. Ar žinoma, jog 2008 metų birželyje 33 000 daktarų parašė laišką Europos parlamentui, kuriame išdėstė savo susirūpinimą dėl šiukšles deginant atsirandančių smulkiųjų (nano) dalelių nekontroliuojamo patekimo į atmosferą?

Siūloma alternatyva

Alternatyva yra. Ji kuriama Lietuvos energetikos instituto plazminių technologijų laboratorijoje (KTU). Inforama.lt redakcija 2019 metų lapkričio  12 dieną kalbino mokslininką, kuris yra susipažinęs su šiukšlių išdujinimo technologija – Plazmotronu.

Ką reikia apie jį žinoti?

  • Medžiagų nukenksminimo efektyvumas plazmos sraute siekia 99,99%. Tad praktiškai nelieka toksinių medžiagų. Lieka tik iki 8-10% buvusio šiukšlių tūrio (jeigu buvo 1 tona, tai lieka 80-100 kilogramų) kurias galima panaudoti, kad ir statybose.
  • Pietų Korėjoje Plazmotronu paremtos šiukšlių utilizavimo gamyklos kaina (su viskuo) atsiėjo tik 20 milijonų eurų. Tuo tarpu Kaune statoma šiukšlių deginimo gamykla kainuoja virš 200 milijonų, o Vilniuje – virš 300 milijonų eurų.
  • Galima išvalyti ir gruntą, tad būtų įmanoma išvalyti ir visus veikiančius bei neveikiančius sąvartynus Lietuvoje.
  • Utilizuojant šiukšles galima išgauti elektros energiją arba sintetinti kurą.

Daugiau su technologija  galima susipažinti pažiūrėjus šiuos du video:

Aplinkos ir energetikos ministerija apie tokią technologiją žino. KTU ir toliau vyksta bandymai, tačiau į pramoninį veikimą Plazmotrono technologija Lietuvoje nepereina. Ar to sulauksime? Klausimas atviras.

1 reply »

Leave a Reply